Erkės - mažos, bet jų keliami pavojai sveikatai - labai dideli
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro Registrų skyriaus gydytoja Rasa Liausiedienė "Akistatą" informavo, jog nuo sausio 1-osios iki gegužės 31-osios šalyje buvo užregistruoti 8 erkių platinamos ligos erkinio encefalito susirgimo atvejai ir net 428 susirgusieji Laimo liga.
Vien per gegužę erkiniu encefalitu susirgo 7 šalies gyventojai (iš jų du - vaikai iki 7 metų amžiaus), o Laimo liga per minėtą mėnesį pakirto 54 suaugusiuosius ir 7 vaikus (nuo 14 iki 18 metų). Epidemiologai su nerimu laukia birželio mėnesio statistikos (kuri dar tikslinama), tačiau jau žino, kad bus galima konstatuoti šių ligų protrūkį. Pavojingiausios šalies vietovės - Kauno apskritis, daug minėtų ligų atvejų užregistruojama ir Panevėžio bei Šiaulių apskrityse.
Erkės - tai smulkūs, iki 5 mm dydžio užaugantys voragyviai. Jos vystosi keliomis fazėmis: kiaušinėlis, lerva, nimfa, suaugėlis.
Parazitinių erkių lervos minta smulkių graužikų krauju. Nimfų aukos - kiškučiai, voveraitės. Suaugusios erkės jau ieškosi stambių žinduolių ir žmonių.
Encefalito virusą perneša taiginė (iksodinė) erkė. Dar yra šuninės erkės (jos puola šunis), niežinės erkės (jos parazituoja žmogaus odoje, išgraužia odoje net takus!), folikulinės (apninka žmogaus blakstienų ir kitų plaukų riebalines liaukutes) bei miltinės (šios sugadina maisto produktus).
Erkių platinamų ligų sąrašas gan ilgas: erkinis encefalitas, Laimo liga, babeziozė, tuliaremija, erlichiozė ir t. t. Pavojingiausios žmonėms ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Beje, erkiniu encefalitu erkės užkrečia žmones ir beveik visus šiltakraujus gyvūnus, tačiau tik žmogui pasireiškia ligos požymiai. Tiesa, ne visiems - kai kurie žmonės gali ir nesusirgti ar jausti menkus ligos simptomus. Tai priklauso nuo individualaus organizmo imuninio atsparumo, nuo to, ar infekuotas žmogus serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, taip pat nuo to, koks yra erkės infekuotumo lygis.
Erkinis encefalitas
Šia liga susergama po virusą nešiojančios erkės įsisiurbimo praėjus 7-14 dienų. Ligos požymiai labai primena gripo simptomus: skauda galvą, raumenis, kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių C, jaučiamas silpnumas, nuovargis, gali pykinti. Kartais ligonis skundžiasi ir skausmais pilvo srityje.
Maždaug po 3-5 dienų savijauta šiek tiek pagerėja, žmogus jaučiasi pasveikęs. Tačiau vėliau visi paminėti simptomai pradeda reikštis dar stipriau - prasideda antroji ligos stadija. Daugumai ligonių prasideda karštinė, temperatūra pakyla net iki 39 laipsnių C ar dar daugiau, pasireiškia skirtingo laipsnio nervų sistemos uždegimai.
Maždaug pusei visų susirgusiųjų antrojoje ligos stadijoje prasideda meningitas (temperatūra pasiekia 40 laipsnių C, kamuoja stiprūs galvos skausmai, padidėja jautrumas šviesai, pykina, vemiama). Kai liga pereina į meningoencefalitą, gali aptemti sąmonė, prasidėti ilgalaikė karštinė.
Maždaug dešimtadaliui visų erkiniu encefalitu susirgusių ligonių (kai liga - antrosios stadijos) išsivysto meningoencefalomielitas. Tuomet sumažėja ar visai dingsta refleksai bei raumenų tonusas.
Parazitologai įspėja, jog nėra specifinių medikamentų, veikiančių encefalito virusą. Todėl po erkės įsisiurbimo žmogus turėtų būti akylai stebimas, o kilus menkiausiam įtarimui vežamas į Infekcinių ligų ligoninę. Aplinkiniams nereikėtų baimintis - pavojaus užsikrėsti erkiniu encefalitu nuo ligonio nėra.
Reikia atminti ir tai, kad erkinis encefalitas - tai tokia liga, kuri dažniausiai palieka ilgai nepraeinančius pėdsakus: šia liga persirgusį žmogų gali net kelerius metus kamuoti galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, gali pablogėti atmintis. Bene visais atvejais persirgusysis ilgai jaučia sumažėjusį darbingumą. Sunkiausiais atvejais gali būti skiriama invalidumo grupė.
Patikimiausia - skiepai
Medikų teigimu, patikimiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos sudėtyje yra susilpninto encefalito viruso. Jis negali sukelti encefalito, bet skatina imuniteto veiklą.
Geriausia pradėti skiepytis šaltuoju metų periodu. Po pirmosios skiepų dozės antroji atliekama po 1-3 mėnesių, o trečioji - po 9-12 mėnesių. Jei skiriama pagreitinta imunizacija, po pirmosios skiepų dozės antrąkart skiepijama 7, o trečiąkart - 21 dieną. Taikant pagreitintą imunizaciją pakartotinai reikėtų skiepytis po 12-18 mėnesių.
Skiepai nuo minėtos ligos apsaugo maždaug 3-4 metus, tiesa, iki 3 procentų pasiskiepijusių, įsisiurbus virusu užsikrėtusiai erkei, šia liga vis tiek suserga. Beje, skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo kitų erkių platinamų ligų.
Įsisiurbus, kaip įtariama, užkrėstai erkei, gali būti skiriamas specifinis priešerkinis imunoglobulinas. Tai medikamentas, savo sudėtyje turintis encefalito viruso antikūnų, todėl apsaugantis nuo sunkios ligos pirmosiomis erkės įsisiurbimo dienomis. Šį preparatą reikia suleisti ne vėliau kaip per 72 valandas po galimo užsikrėtimo. Tiesa, imunoglobulinas ne visada apsaugo nuo infekcijos, o kartais, jei buvo suleistas pavėluotai, ligos eigą gali tik pasunkinti.
Kaip erkę ištraukti?
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją pašalinti. Jokiu būdu negalima ant jos tepti riebalų ar tepalo, turinčio riebalų. Reikia uždėti spirite, alkoholyje ar odekolone suvilgytą vatos gabalėlį, po to iš siūlo pasidaryti kilpą (jei neturite po ranka specialaus pinceto) ir stengtis erkę suimti kuo arčiau odos taip, kad odoje neliktų jos galvutės. Negalima erkės sutraiškyti!
Šią procedūrą patartina atlikti su medicinine (gumine) pirštine, nes jei rankų oda pažeista, užsikrėsite ir jūs!
Jei erkę traukiate iš šuns ar kito gyvūnėlio odos, apsauginės pirštinės irgi būtinai reikalingos!
Laimo liga
Šiai ligai būdinga klajojanti eritema. Tai odos dėmė, kuri gali keisti dydį ir formą. Inkubacinis periodas - 3-35 dienos, tačiau dažniausiai susergama po 7-10 dienų. Aplink erkės įsisiurbimo vietą oda parausta, atsiranda rausva, ovali ar apvali dėmelė arba mazgelis. Jo kraštai kiek raudonesni, centras - šviesesnis. Gali perštėti, skaudėti. Ligonis jaučia silpnumą, raumenų bei galvos skausmą, kartais pakyla temperatūra. Uždelsus gydymą gali sutrikti širdies veikla, pažeidžiami galvos bei nugaros smegenys, periferiniai nervai, oda, sąnariai. Gydoma antibiotikais. Skiepų nuo šios ligos kol kas nėra - jie dar tik kuriami.
Babeziozė
Šia liga dažniausiai užsikrečia gyvuliai, tačiau pasitaiko ir žmonių. Pagrindiniai simptomai - karščiavimas, prakaitavimas, galvos skausmas, nuovargis. Erlichiozė
Šios ligos eiga dažniausiai būna švelni - jaučiamas galvos skausmas, silpnumas, nuovargis. Kartais liga praeina be jokių simptomų.
Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?
1.Jei susiruošėte į gamtą, vilkitės šviesius (kad pastebėtumėte ropojančias erkes), standžius, užsegamus drabužius, juosmenį apsijuoskite standžiu diržu, ant galvos būtinai užsiriškite skarelę ar užsimeskite gobtuvą. Kelnių galus patartina įkišti į batus, geriausia avėti guminius batus (ant gumos erkėms sunku išsilaikyti). Rūbus ir atviras kūno vietas reikia apipurkšti specialiais šiuos pavojingus gyvius atbaidančiais skysčiais ar išsitepti tokios pat paskirties tepaliuku. Tiesa, reikia nepamiršti, kad šių priemonių veikimo laikas yra ribotas - iki 2 valandų.
2.Grįžus iš miško reikia tuojau pat nusirengti visus rūbus ir lauke pakabinti taip, kad ant jų kristų tiesioginiai saulės spinduliai. Būtina įdėmiai apžiūrėti viso kūno odą. Erkės ypač mėgsta minkštą odą - pažastis, paausius, kirkšnis.
3.Jokiu būdu negerkite nevirinto karvės ar ožkos pieno - jame gali būti erkių platinamų ligų sukėlėjų!
4.Atminkite, jog erkės labiau mėgsta mišrius, tankius, drėgnus miškus, tad tokias vietas geriau aplenkite.
5.Pavojingomis ligomis apsikrėtusių ir kitus galinčių apkrėsti erkių randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, skveruose, gėlynuose, soduose, todėl rūpestingai prižiūrėkite savo sodybas, reguliariai pjaukite žolę, genėkite medžius, valykite teritoriją.
