Dilgėlinė - varginanti alerginė odos liga
Pasak Kauno viešosios įstaigos "Medidermas" gydytojos dermatologės Daivos Stanienės, dilgėlinė nesiejama nei su lytimi, nei su amžiumi - ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suagusieji, tiek vyrai, tiek moterys.
Dilgėlinė yra palyginti dažna liga - ja, kaip teigiama medicininėje literatūroje, serga apie 20 procentų gyventojų. Pagrindinis simptomas - odos niežėjimas, įvairaus dydžio (nuo 5 mm iki 10 cm skersmens) pūkšlinis odos (kartais ir gleivinių) išbėrimas, primenantis dilgėlės sudilginimą.
Ta pūkšlė pakyla virš odos, būna įvairios formos, esti raudonos ar balsvos spalvos, ją smarkiai niežti. Tokie bėrimai gali atsirasti labai staiga, o po kelių ar keliolikos valandų be pėdsakų pranykti.
Purių audinių srityje (veide, lytiniuose organuose) atsiranda gilūs, stambūs, niežtintys infiltratai.
Dilgėline sergantys ligoniai dažnai skundžiasi prastesne savijauta, bendrais negalavimais, sąnarių, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu. Juos gali krėsti šaltis, gali pakilti kūno temperatūra.
Yra išskiriamos kelios dilgėlinės formos: ūmi, lėtinė (recidyvuojanti) ir sukelta fizinių veiksnių (nuo karščio, šalčio, saulės ar kt.).
Dilgėlinę sukeliančių priežasčių yra labai daug. Viena dažniausių iš jų yra alerginė reakcija, kurią sukelia padidėjęs organizmo jautrumas kai kuriems maisto produktams (žemuogės, braškės, citrusiniai vaisiai, gėlųjų vandenų ir jūrų žuvys, vėžiagyviai ir kt.), vabzdžių įgėlimams, sintetiniams audiniams, vaistams (penicilinas, aspirinas ir kt.), gėlių ir medžių žiedadulkėms, pelėsiams, kai kurioms baltyminėms medžiagoms (šilkas, vilna, plunksnos, miltai), fiziniams veiksniams (spaudimas, karštis, šaltis, UV spinduliai, saulė ir t. t.). Nustatyta, kad dilgėlinę gali išprovokuoti ir paukščių bei gyvūnų pleiskanos ar išskyros, kambario dulkės, kosmetinės priemonės, patogeniniai grybeliai (pėdų grybelinės ligos, kepimo mielės), žarnų parazitai, taip pat kai kurios lėtinės ligos (tonzilitas, cholecistitas, skrandžio, žarnyno, kepenų ligos), endokrininių liaukų veiklos sutrikimai (skydliaukės ligos, menstruacinio ciklo sutrikimai), infekcijos, navikai ir kt. Moterims dilgėlinė gali atsirasti artėjant menopauzei dėl lytinių hormonų susiausvyros sutrikimų.
Nustatyta, kad sergant ūmia, sunkios formos vienkartine dilgėline, alergenu gali būti medikamentai. Kai ūmi dilgėlinė dažnai kartojasi, organizmas daugiausia gali būti alergiškas kai kuriems maisto produktams. O nuolat pasikartojantys ligos priepuoliai gali rodyti, kad žmogus serga skrandžio, žarnyno ar kita lėtine liga. Beje, inhaliaciniai alergenai gali sukelti ne tik dilgėlinę, bet ir alerginę slogą ir net bronchinę astmą.
Sergant lėtine dilgėline, pūkšlės tai atsiranda, tai vėl pranyksta. Tai gali tęstis kelis mėnesius, kartais net kelerius metus.
Dilgėlinę diagnozuoti nesunku, tačiau kur kas sunkiau rasti ją sukėlusią priežastį. Kai priežastis nustatoma, dilgėlinę gydyti nėra sudėtinga.
Labai svarbu, kad į gydytoją kreipęsis ligonis gerai prisimintų kada, kokiomis aplinkybėmis prasidėjo bėrimas. Pavyzdžiui, jei kas rytą, išėjus į lauką, esant minusinei temperatūrai, atsiranda dilgėlinė, galima manyti, kad ją sukelia šaltis.
Negausūs pavieniai vienkartiniai bėrimai dažniausiai praeina savaime. Kai jie kartojasi, nustatoma ligos priežastis. Kartais užtenka šią priežastį pašalinti, ir savijauta normalizuojasi. Jei to nepakanka, gydytojas dermatologas skiria reikiamą gydymą (antihistamininius vaistus, gydomuosius tepaliukus, tirpalus ar kt.). Kai kuriems ligoniams gali prireikti specifinio gydymo.
Vaikų papulinė dilgėlinė vargina mažuosius maždaug nuo penktojo - šeštojo gyvenimo mėnesio iki 4 - 5 metukų. Susiformavusią pūkšlę vaikui labai niežti, todėl neretai jis ją nukrapšto, nukaso. Tuomet pažeistose odos vietose atsiranda šašų, gali prasidėti infekcinis odos uždegimas.
Šios ligos eiga - lėtinė, ji gali tęstis kelerius metus ir iš niekur nieko išnykti be kokio nors gydymo.
Vaikų papulinę dilgėlinę gali sukelti ir įkandę vabdzžiai ar parazitai. Gali sualergizuoti ir mažyliams duodami kai kurie maisto produktai (kiaušiniai, pienas, šokoladas, apelsinai).
Medicinoje išskiriama ir profesinė dilgėlinė. Ją dažniausiai sukelia vaistai, todėl liga paprastai vargina farmacijos fabrikų bei vaistinių darbuotojas, medikus. Problemų gali turėti ir sodininkai bei gėlininkai.
Profesinę dilgėlinę gali sukelti morfijus, antibiotikai, novakainas, terpentinas, formalinas, amoniakas ir kt. Bene labiausiai alergizuojantys augalai yra raktažolė, tabakas.
Šalčio dilgėline paprastai serga vairuotojai, o karščio - darbininkai, daug laiko praleidžiantys karštuose cechuose, patalpose, kur nuolat esti aukšta oro temperatūra. Jei bitininkui įgelia bitė, jis taip pat gali susirgti dilgėline.
Profilaktika
1. Laiku ir tinkamai gydyti skrandžio bei žarnyno lėtines ligas. 2. Stiprinti organizmo imuninę sistemą. 3. Maitintis pilnaverčiu, vitaminingu maistu.
