Stresai veikia ir žarnyną
Žmonės skirtingai reaguoja į aplinkos veiksnius, į patiriamus stresus. Vieni juos pakelia lengviau, kiti ilgam praranda ramybę, gerą nuotaiką, puola į paniką, stveriasi net raminamųjų...
Gastroenterologai yra pastebėję, jog patiriami stresai, išgyvenimai, psichologinė įtampa sutrikdo kai kurių ligonių virškinamojo trakto, žarnyno veiklą, dvylikapirštėje žarnoje ar skrandyje gali atsiverti net stresinės opos.
Anot Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos gastroenterologės Jolantos Šumskienės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė - tai liga, kuriai būdingas pasikartojantis opų atsivėrimas virškinamojo trakto gleivinėje, veikiamoje druskos rūgšties ir pepsino. Neseniai įrodyta, jog pagrindinės priežastys, sukeliančios skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, yra helycobacter pylori bakterijų išvešėjimas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Šių bakterijų randama daugiau kaip 90 procentų ligonių, sergančių dvylikapirštės žarnos opa, ir maždaug 70 procentų ligonių, sergančių skrandžio opalige. 5-10 procentų dvylikapirštės žarnos opų ir apie 30 procentų skrandžio opų atsivėrimo priežastis yra nesteroidinių priešuždegiminių preparatų vartojimas. Ir tik nedidelei daliai pacientų, anot gydytojos, diagnozuojamos stresinės opos.
Pasak gydytojos Jolantos Šumskienės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę galima išgydyti, tačiau būtina nustatyti opaligę sukėlusią priežastį. Jei opaligę sukėlė helycobacter pylori bakterija, gydoma antibiotikais. Jei liga siejama su nesteroidiniais priešuždegiminiais preparatais, būtina tuojau pat nutraukti jų vartojimą ir gydytis skrandžio sulčių sekreciją mažinančiais vaistais. Jei opaligė - stresinės kilmės, be skrandžio sulčių sekreciją mažinančių (omeprozolio grupės) preparatų vartojimo, būtina visiška psichologinė ramybė bei raminamieji preparatai.
Pasak gydytojos gastroenterologės, dažniausia žarnyno liga, siejama su pasitaikančiais stresais, yra dirgliosios žarnos sindromas. Ši liga diagnozuojama maždaug 30-50 procentų gastroenterologinėmis ligomis sergančių pacientų. Tačiau prieš šią ligą diagnozuojant būtina atlikti visus tyrimus ir ekskliuduoti organines žarnyno ligas - nespecifinį opinį kolitą, Krono ligą, žarnų vėžį, divertikuliozę ir kt. Jei, atlikus tyrimus, šios ligos nenustatomos, diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas.
Anot gydytojos gastroenterologės, dirgliosios žarnos sindromas - tai funkcinė žarnų liga, kuriai būdingas pilvo skausmas, susijęs su tuštinimusi, bei sutrikusio tuštinimosi požymiai. Gana dažnas dirgliosios žarnos sindromo simptomas yra vidurių pūtimas (tiesa, šis nemalonus negalavimas gali pasireikšti ir dėl per didelio oro kiekio nurijimo, pakitusios žarnų bakterijų veiklos bei sumažėjusios dujų rezorbcijos į žarnyną pro storosios žarnos gleivinę, vartojant daug angliavandenių turinčių produktų, pieno gaminių, vaisių).
Dirgliosios žarnos sindromas, gydytojos teigimu, gali pasireikšti ir vidurių užkietėjimu.
Visi paminėtieji požymiai, anot gydytojos gastroenterologės, yra bene dažniausia priežastis, dėl kurių pacientai skundžiasi žarnyno veikla ir skatina kreiptis į šeimos gydytoją.
Yra nustatyta, kad mažiausiai pusė ligonių, kuriems diagnozuotas ir gydomas dirgliosios žarnos sindromas, turi psichologinės patologijos požymių. Maždaug dviem trečdaliams tokių ligonių prieš ligos pradžią ar jos paūmėjimą konstatuojami stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai. Tokie ligoniai dažnai būna patyrę psichologinę ar seksualinę prievartą vaikystėje.
Gydytojos teigimu, psichologiniai stresai sustiprina virškinamojo trakto ligų simptomus beveik visiems ligoniams, bet daug stipriau tai pajunta sergantieji dirgliosios žarnos sindromu. Todėl dirgliosios žarnos sindromą būtų galima apibūdinti kaip psichosocialinę ligą, kurios išsivystymą nulemia trys pagrindiniai mechanizmai: psichosocialinių veiksnių poveikis, pakitusi motorinė žarnų funkcija ir padidėjęs žarnų jautrumas.
Ar dėl patiriamų stresų gali užkietėti viduriai? Kaip šio negalavimo Išvengti ir kaip gydytis susirgus? Gydytojos gastroenterologės Jolantos Šumskienės patarimus šiais klausimais skaitykite kitame sveikatos puslapyje.
