Kam organizmui vitaminai?
Kauno medicinos universiteto profesorius Algis Mickis pataria tiek vaikams (augantis organizmas!), tiek vyresniojo amžiaus žmonėms kartkartėmis suvartoti vitaminų ir mikroelementų komplekso kursą. Jie ypač tinka šaltuoju metų periodu - kai šiek tiek nusilpsta organizmo atsparumas, kai padidėja galimybė susirgti infekcinėmis, peršalimo ligomis. Kokius šių medicininių preparatų kompleksus rinktis - jūsų pačių reikalas. Tereikia, anot profesoriaus, vaistinėje žvilgterėti į žirnelių (tablečių) sudėtį - kad tasai sudedamųjų dalių sąrašėlis būtų kuo ilgesnis.
Vitaminai būtini normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Vitaminų poreikį labai sustiprina nepilnavertė mityba, tam tikri gyvenimo laikotarpiai (nėštumas, kūdikio žindymas), žalingi įpročiai.
Organizmui vitaminų reikia po labai nedaug - nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tik vitamino C galima suvartoti didesnį kiekį - keliasdešimt miligramų per parą.
Yra žinoma apie 20 vitaminų rūšių. Vieni jų (pavyzdžiui, A, D, E) tirpsta riebaluose, kiti (B grupės vitaminai, C) - vandenyje. Dauguma pastarosios grupės vitaminų organizme virsta fermentų sudėtinėmis dalimis ir yra būtini jų aktyvumui.
Pats organizmas vitaminų negamina ir beveik nekaupia, todėl jų turi pakankamai gauti su maistu.
Vitaminais organizme virsta ir kai kurie provitaminai (pavyzdžiui, kepenyse iš morkose, šaltalankiuose esančio beta karotino susidaro vitaminas A).
Kai organizme vitaminų ima trūkti arba sutrinka jų įsisavinimas bei apykaita (pavyzdžiui, geriant kai kuriuos vaistus ar vartojant svaigalus), padidėja vitaminų poreikis. Gali išsivystyti hipovitaminozė.
Hipovitaminozė gali būti dvejopa: pirminė, atsirandanti nepakankamai vitaminų gaunant su maistu ar padidėjus jų poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo metu, žindant kūdikį, sunkiai dirbant), bei antrinė, kai, sergant kai kuriomis skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis, sutrinka vitaminų įsisavinimas, kai padidėja vitaminų išsiskyrimas iš organizmo.
Kai organizme trūksta vitamino A, pablogėja regėjimas (ilgainiui gali net pakisti akies ragena), ragėja, lupasi vidaus organų gleivinės epitelis, gleivinėje gali atsirasti opelių, per kurias į organizmą lengvai patenka infekcija; oda pradeda pleiskanoti, pasidaro sausa, šiurkšti.
Jei organizmui ima trūkti vitamino D, kraujyje sumažėja kalcio ir fosforo, sutrinka kaulų mineralizacija. Vaikas gali susirgti rachitu, o suaugusiajam gresia kaulų minkštėjimas, jie gali greičiau sulūžti.
Kai organizme stokojama vitamino K, lėtėja kraujo krešėjimas, poodyje, sąnariuose ir kitur gali išsilieti kraujas. Trūkstant vitamino E gali prasidėti hemolizinė mažakraujystė.
Kai organizmas nepakankamai gauna kai kurių B grupės vitaminų, pradedama liesėti, vargina išsekimas, ima lūžinėti nagai, trūkinėja lūpų kampučiai, gali prasidėti liežuvio ir burnos gleivinės uždegimas, sutrikti regėjimas.
Trūkstant vitamino PP sumažėja apetitas, pradedama viduriuoti arba, priešingai, viduriai užkietėja, nukenčia centrinė nervų sistema.
Labai blogai, kai organizme trūksta vitamino C. Greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsiranda mažakraujystė, kraujuoja dantenos, sumažėja atsparumas ligoms ir t. t. - tai pagrindiniai signalai, kad būtina didinti vitamino C dozes! Šio vitamino organizmui labiausiai stinga žiemą ir pavasarį!
Nereikėtų pamiršti ir to, jog organizmui pavojingas ir vitaminų perteklius. Hipervitaminozė gali prasidėti ūmiai (nuo staigaus ir stipraus vitaminų perdozavimo). Gali būti diagnozuojama ir lėtinė ligos forma - kai organizme susikaupia labai didelėmis dozėmis vartojami vitaminai.
Kai perdozuojama vitamino D, sutrinka miegas ir apetitas, žmogus jaučiasi neramus, susijaudinęs, gali būti sunku kvėpuoti, troškina, suretėja pulsas, padidėja kraujospūdis, kepenys, blužnis ir kt. Nutraukus šio vitamino vartojimą, savijauta pamažu normalizuojasi, tačiau dar kurį laiką gali išlikti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų. Dažniausiai vitamino D perdozuojama kūdikiui.
Kitų vitaminų pertekliaus sukeliama hipervitaminozė pasireiškia labai retai. Priklausomai nuo to, kokių vitaminų padauginta, gali prasidėti alerginės reakcijos, viduriavimas, vėmimas, apimti silpnumas, burnoje pasijaučia metalo skonis, pradeda skaudėti galvą, gali net prasidėti traukuliai ir t. t. Todėl vitaminų negalima vartoti "kaip išeina" - būtina laikytis nuorodų vaistų anotacijose arba pasitarti su gydytoju.
