Gydytojo priimamasis
Vaikų psichikos sutrikimai
„Norėčiau daugiau sužinoti apie vaikų psichikos ligas. – rašo skaitytoja Ona M. Iš Kelmės. - Pagal kokius požymius jas galima atpažinti tokias ligas? Ar jos būna įgimtos ar įgytos? Ar įmanoma jas pagydyti? Ar vaikas, kuriam nustatyti specialūs poreikiai ir jis mokosi pagal palengvintą programą toks ir liks visam laikui? Ar galima pasiekti gerų rezultatų? Ar psichikos ligos linkusios progresuoti?“
Dar gana nesenai į vaikų psichikos ligas daugelis žiūrėjo „pro pirštus“. Tačiau dabar apie psichikos ligas, ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų, vis dažniau diskutuojama spaudoje ar per televiziją. Iš tikrųjų tik gana neseniai atsirado vaikų ir paauglių psichiatro specialybė. Šie specialistai gali padėti vaikams geriau nei patys tėvai, kurie gali nesuspėti laiku perskaityti populiarios literatūros apie vaikų ir paauglių psichologines problemas bei jų sprendimo būdus. Vilniaus universitete 2004 metais atliktas Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad su psichikos sveikata susijusių problemų turi 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų 13 proc. sutrikimus galima kliniškai diagnozuoti. Daugelis vaikų problemų yra ir šeimos problemos, daugelis paauglių problemų – ankstyvoje vaikystėje neišspręstų problemų tąsa, dėmesio ir emocinės šilumos stokos ar, priešingai – perdėtos globos padariniai.
Vaikų psichikos sutrikimai nuo dažniausio iki rečiausiai pasitaikančių: * Enurezė (vaiko šlapinimasis į lovą). * Tikai (greiti, nevalingi, pasikartojantys paprastai tų pačių raumenų grupių susitraukinėjimai). * Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai. * Vaikų depresijos. * Bendravimo problemos.
Sunkios psichikos ligos (pvz., šizofrenija ir kt.) vaikams ir paaugliams diagnozuojama nedažnai, nes šioms ligoms išsivystyti reikia laiko ir visų rizikos veiksnių (biologinių, psichologinių ir socialinių) sąveikos. Vaikų ir paauglių psichiatrai dažnai vaikus ir paauglius bei jų tėvus konsultuoja depresijos, nerimo, dėmesio koncentravimo sutrikimų, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, įvairių baimių (pavyzdžiui, tamsos, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis, baimės lankyti darželį, mokyklą), mokymosi problemų (vaikas išsiblaškęs, labai judrus, negali susikaupti, sunkiai geba skaityti, rašyti, skaičiuoti ir pan.) klausimais, taip pat teikia psichoterapinę ir medikamentinę pagalbą vaikams ir paaugliams, išgyvenantiems psichologines krizes (dėl tėvų skyrybų, artimųjų netekčių, patyrus smurtą), jaučiantiems nuovargį, galvos skausmą, nemalonius pojūčius pilvo srityje ir pan. (atsiradusius dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų). Visi šie sutrikimai dažniausiai būna įgyti. Įgimtos ligos, kurių vienas iš pasireiškimo būdų yra protinė negalia – tai dažniausiai įgimtos genetinės ligos, tokios kaip Dauno liga ar įvairūs raidos sutrikimai (cerebrinis paralyžius). Šias ligas jau turi gydyti specialistų grupė ir šios ligos nėra pagydomos.
Kaip atpažinti problemų turintį vaiką?
Specialistai mano, kad vaikai turi pakankamai savų užsiėmimų ir domėjimosi sričių, adekvačių jų amžiui. Bet paauglystė yra spartaus fizinio vystymosi, intensyvios hormonų sintezės pertvarkos ir lytinio brendimo laikotarpis. Drauge veikia ir „kiemo mokykla“. Jeigu tėvai nori pastebėti, kad „kažkas ne taip“ - jie pastebi ir gali bandyti draugiškai pasikalbėti. Tačiau, kai santykiai šalti arba paauglys išgyvena autoritetų krizės laikotarpį, tikėtis jo atvirumo sunku. Vis dėlto nuoširdus pokalbis vaiką skatina pagalvoti apie savo pasirinkimą ir pasekmes, taip pat įrodo, kad juo rūpinamasi, kad jis yra mylimas. Vaikų iki 3 metų psichikos ligas atpažinti sunku. Tėvai gali palyginti savo ir draugų atžalas, bet kiekvienas vaikas yra individualus ir labai skirtingas, taigi šitas dalykas negali būti svarbiu kriterijumi. Vaikas gali neguguoti, nesišypsoti, nerodyti jokių veido išraiškų ir t.t. Virš 3 metų vaiko tėvai gali pastebėti gebėjimo kalbėti, draugiškai bendrauti, reaguoti į prisirišimą praradimą, neįprastą arba, sunkiais atvejais, agresyvų elgesio sutrikimą.
Mokslas
Kasmet vis daugiau protinę negalią turinčių vaikų pagal būtent jiems pritaikytas mokymosi programas lanko pamokas kartu su įprastai besivystančiais vaikais. Taip skatinama sutrikusio intelekto žmonių integracija į visuomenę. Sunkesnio, vidutinio, protinio atsilikimo vaikai kartu su įprastai besivystančiais bendraamžiais nesimoko. Specialiai jiems sudaroma lavinamoji klasė, kuriose akademinių įgūdžių mokomasi nedaug. Svarbiausias tokių moksleivių tikslas – išmokti gyvenimo ir buities darbų įgūdžių. Lankyti bendrojo lavinimo mokyklas kartu su sveikais moksleiviais rekomenduojama ne visiems proto negalią turintiems vaikams. Jaunimui su kompleksine negalia būtina nuolatinė priežiūra ir slauga, todėl jie gyventi mokosi specialiojo ugdymo mokyklose.
Profilaktika
Labai svarbu įvairiomis profilaktikos priemonėmis šalinti veiksnius, dėl kurių gali išsivystyti psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų vaikystėje bei kitais amžiaus tarpsniais. Šių sutrikimų raidą gali paskatinti įvairūs veiksniai: biologiniai (paveldimumo), psichologiniai (dėl patirtų psichologinių traumų, ilgalaikio streso ir pan.) ir socialiniai (nesklandumai šeimoje, mokykloje, prisitaikymo kolektyve sunkumai). Psichikos sutrikimams išsivystyti biologiniai veiksniai nėra lemiami. Tačiau, kai jie nepalankūs, psichologiniai ir (ar) socialiniai rizikos veiksniai gali išprovokuoti psichikos ir elgesio sutrikimus. Labai daug, netgi 90 proc., priklauso nuo tėvų kaip vaikas stengsis integruotis į visuomenę ir koks jis bus ateity.
Paruošė Sandra BYTAUTIENĖ
