"Geriu aš, geri tu, geriame visi kartu"...
Lietuvoje vis didesne bėda tampa alkoholizmas. Pastaruoju metu vis dažniau politikai ir visuomenė kalba apie alkoholio vartojimo problemą Lietuvoje ir su tuo susijusias socialines, sveikatos ir ekonomines negeroves. Nors alkoholiniai gėrimai dėl savo nuotaiką veikiančių ir skonio savybių, užimamos vietos visuomenės tradicijose yra labai vertinama prekė, pastaruoju metu akivaizdžiai didėja alkoholio vartojimo keliama žala. Iš televizijos ekrano mūsų šalyje dvidešimtmečiai ir žymiai jaunesni auklėjami šūkiu apie alų ir pergales, ir puikiai žino, kad tyriausias vanduo skirtas degtinei. Viliamės, kad vyresni dar prisimena laikus, kai nebuvo įkyrios alkoholio reklamos, o degalinėse daugiau prekiavo degalais negu plačiu alkoholinių gėrimų asortimentu. Statistikos departamento prie Vyriausybės duomenimis, apie 40-60 proc. mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos gyventojų suvartojamo grynojo alkoholio kiekis didėja - vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 2006 metais teko 13,2 litro alkoholio (2005 m.- 12,8 litro, 2004 m. - 12,6 litro). Nuo senų laikų visuomenė stengėsi saugoti vaikus nuo girtuokliavimo. Tačiau alkoholizmas "jaunėja". Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, pastebėtas abstinentų skaičiaus mažėjimas.
Pernai dėl alkoholio vartojimo mirė 1484 asmenys, o tai net 242 daugiau nei 2005-aisiais. Dažniausia šių mirčių priežastimi buvo alkoholinė kepenų liga (46,7%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32,7%) ir alkoholinė kardiomiopatija (15%).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2006 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų įskaitoje buvo įrašyta 8300 girtaujančių šeimų.
Trečdalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs. Nevartojančių alkoholio ar vartojančių retai (kartą ar kelis kartus per metus) mokinių didėjant amžiui mažėja, o dažnai geriančių (kartą ar kelis kartus per savaitę) - daugėja.
Kadangi alkoholio vartojimas - viena priežasčių, skatinančių nusikalstamumą bei nesaugų lytinį elgesį, manoma, kad didėjant amžiui, didėja tikimybė nusikalsti bei užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
Apie vaikų alkoholizmą skatinančias priežastis Sandra Putrūnaitė kalbasi su Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Vaikų skyriaus medicinos psichologe Dovile Navikiene.
- Kodėl jauni žmonės pradeda gerti?
- Vaikai seka tėvų pavyzdžiu, taip pat labai didelę įtaką turi draugai, kurie ragina ir netgi spaudžia tai daryti. Žinoma, žiniasklaidos, filmų įtaka, noras greičiau tapti suaugusiam, patirti "draudžiamo vaisiaus" skonį, o galų gale paprasčiausiai užimtumo stoka, nes tokie vaikai dažniausiai neturi jokių užsiėmimų, pomėgių. Vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jų dar nesusiformavęs požiūris į gyvenimą.
- Ar galite apibrėžti, kas yra alkoholizmas tarp jaunuolių?
- Alkoholizmas - liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis jaunuolio asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą. Pirmiausiai reikia įsisąmoninti, kad alkoholizmas yra liga. Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje buvo du atvejai, kai baltoji karštligė diagnozuota nepilnamečiams. Reiškinys, kai vaikai ne tik vartoja alkoholį, bet nuo jo ir suserga, tikrai kelia šiurpą.
- Kokio amžiaus vaikai patenka pas jus?
- Visos problemos dažniausiai prasideda paauglystėje, maždaug 12-18 metų. Šio amžiaus vaikai pažeidžiamiausi.
- Kuris alkoholį vartojantis socialinis sluoksnis kelia didžiausią nerimą?
- Nuo alkoholio kenčia turbūt visa mūsų visuomenė. Beveik milijonas žmonių kasdien vartoja alkoholį. Turiu galvoje ir vaikus, kurių girtavimas didėja lygiagrečiai su suaugusiųjų. Psichikos sutrikimai pasireiškia tik tam tikrą laiką vartojant alkoholį. Vadinasi, mūsų vaikai turi alkoholizmo "stažą". Šiek tiek dažniau tokie vaikai būna iš asocialių šeimų.
- O kokie alkoholizmo požymiai? Kaip atskirti tokį paauglį?
- Yra išskiriamos 3 alkoholizmo stadijos: ankstyvoji, vidurinė ir aštrioji. Iš pradžių toks paauglys slepia, kad geria, nuolat galvoja apie alkoholį, jam prasideda problemos su draugais, o svarbiausia, kad jis neigia apie gėrimą ir nesupranta savo problemos. Vėlesnėje stadijoje jau keičiasi charakteris - atsiranda agresyvumas: jaunuolis gali pradėti vartoti stipresnius gėrimus. Aštriojoje, paskutinėje stadijoje, jau atsiranda grėsmė gyvybei, noras nusižudyti, didelės psichologinės problemos (baimė, beviltiškumas, pažadų nesilaikymas) o iš šios stadijos yra tik dvi išeitys - arba mirtis, arba reikia pradėti gydytis.
O atskirti galima pagal tai, kad pradžioje paauglys ieško pretekstų, kad išgertų, arba įteigia sau, kad išgers nedaug ir tik kompanijai palaikyti, kartais išgeria kelis kartus per dieną, po nedaug. Vėlyvosiose stadijose jau geria vienas, be progų. Paaugliai, kurie dažnai geria, alkoholikais tampa per vienerius metus.
- Koks poveikis sveikatai? Ar pokyčiai būna grįžtami?
- Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai, nes kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių. Piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais jaunuoliams pablogėja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi lėtiniai kepenų pakenkimai, skrandžio uždegimai, gali išsivystyti ir traukuliai.
- Kaip elgtis tėvams, kurie įtaria, o galbūt jau ir žino apie tokią savo vaikų problemą?
- Pirmiausia tokiam vaikui reikia skirti daugiau dėmesio, įsiklausyti į jo problemas, leisti jam suprasti, kad jis yra svarbus ir mylimas, nebūti per daug griežtiems ar tolerantiškiems. Kalbėtis su vaiku tuomet, kai jis nėra paveiktas alkoholio. Ir, žinoma, būtinai paskatinti ir padėti ieškoti pagalbos, nes šeimos palaikymas yra labai svarbus. Norėčiau pasakyti, kad 5-8 metų vaikui 50-100 ml degtinės gali būti mirtina dozė, o 12-15 metų vaikams ši dozė gali būti 300-500 ml degtinės.
- O kur tokia pagalba teikiama?
- Yra suburtos jaunuolių tarpusavio pagalbos grupės (sutrumpintai ALATEEN), į jas renkasi ir jaunuoliai, kurių šeimose sergama šia liga. Taip pat veikia anoniminių alkoholikų klubai. Galima kreiptis ir į Priklausomybės ligų centrą, kuriame jaunuoliai mokomi ir motyvuojami gyventi blaiviai.
- Ką galėtų padaryti mūsų valstybė, kad tokių vaikų skaičius bent jau nedidėtų?
- Lietuvoje nereikėtų išradinėti dviračio. Pasaulyje yra daug geros praktikos, faktais pagrįstų pavyzdžių, kaip galima sumažinti alkoholio vartojimo žalą ir kokios priemonės yra veiksmingos. Alkoholio kainų periodiškas peržiūrėjimas, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas (Lietuvoje alkoholio reklamai 2006 m. išleista 363,6 mln. litų), alkoholio pardavimo laiko ir geografinio prieinamumo apribojimai, ankstyvas žalingai alkoholį vartojančių jaunuolių identifikavimas.
Ačiū už pokalbį.
