Likimo svarstykles galima pareguliuoti
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietis Aidas Krikščionaitis (33 m.), dėl staiga savo nagus parodžiusios klastingos ligos ne vienerius metus balansavęs ant likimo svarstyklių, šiandien jaučiasi pasiekęs pergalę kovoje su savo liga. Vyras linkęs ir kitiems patarti, kad svarbiausia - nepasiduoti net ir beviltiškai diagnozei.
Rodės, tik menkutė trauma
Klastingos ligos įkaitu Aidas tapo prieš 5 metus, to nė nenujausdamas. Kiek tik jis save atsimena, visada buvo sveikas - judrus, daug sportuojantis. Sukūręs šeimą (tai buvo prieš 10 metų), Aidas pradėjo gyventi dar greitesniu tempu - siekdamas kuo geresnės ateities, daug dirbdamas, tarsi užmiršo, kas yra poilsis, atostogos. Tik vėliau, kai Aidą pradėjo kamuoti sveikatos problemos, jis pats sau išsiaiškino, kad į tokią nesveikatą kelerius pastaruosius metus buvo eita palaipsniui: didelis darbo krūvis, nuolatinė įtampa, fizinės, psichologinės perkrovos. Visa tai "sprogo" 2001-ųjų vasarą.
Tą vasarą Aidas su šeima išvyko pailsėti į Palangą. Tai buvo pirmosios atostogos po įtemptos kasdienybės. Bet itin įsimintinos jos liko ne dėl to.
Vieną dieną Aidas, maudydamasis jūroje, stipriai susitrenkė į dugną kairės kojos kulną. Suprantama, per daug dėmesio nekreipė, nes manė, kad greitai savaime praeis. Tačiau koja sutino ir tinimas laikėsi kone mėnesį, Aidas jautė stiprų skausmą, sunkiai beprimynė sužeistąja pėda. Galiausiai pamanęs, kad galbūt jam skilęs kulnikaulis, Aidas kreipėsi į medikus.
Rentgenas parodė, jog kaulas neskilęs, tad gydytojai konstatavo stipriai sumuštus audinius ir paskyrė vienkartinę hormoninių vaistų injekciją. Ji turėjusi nuskausminti - tinimas turėjęs nuslūgti. Injekcija Aidui padėjo, kaip ir tikėtasi, tačiau po kokio mėnesio koja vėl pradėjo tinti, atsinaujino skausmas. Medikų patartas vyras vėl pakartojo buvusį gydymą ir vėl jautėsi esąs sveikas, bet tik apie mėnesį. Tada Aidas pradėjo jau rimčiau nerimauti, nes sutino ne tik traumuotos ir gydytos kojos kulnas, bet ir dešiniosios. Griebusis tokio gydymo abiem galūnėms, netikėtai sutino ir kojų pirštai.
Jauno vyro sveikata rūpinęsi medikai paskyrė jam gydymą ligoninėje. Tiesa, tai buvo panašiam į diagnostikos seansus: buvo atliekami įvairūs paciento organizmo tyrimai, kaitaliojami medikamentai. Padėtis negerėjo - nesiliovęs abiejų pėdų skausmas, rodės, persimetė dar ir į kaklą, stuburą, mentes. Aidas jautėsi tarsi kaustomas, nes kaulai buvo nelankstūs ir nejudrūs. Pagal šiuos simptomus medikai įtarė, kad jauną vyrą užklupo labai greitai progresuojanti Bechterevo liga.
Liga sukausto žmogų
Bechterevo ligos pasekmės - kaulėjantys sąnariai. Medikai teigia, kad šia liga dažniau suserga vyrai.
Kaip skelbiama medicinos žinynuose, Bechterevo liga yra lėtinė uždegiminė reumatinė liga, labiausiai pažeidžianti stuburo sąnarius - dėl to ilgainiui stuburas tampa visiškai nejudrus. Šios ligos priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ligos atsiradimui svarbūs genetiniai veiksniai ir jų nulemta žmogaus organizmo imuninė reakcija į aplinkos dirgiklius (marijampoliečio Aido atveju - kojos trauma). Ligos atsiradimui gali turėti įtakos ir organizme nuolat esanti bakterinė infekcija. Liga dažniausiai apima stuburo sąnarius - vystosi jų uždegimas, kuris ilgainiui sąnarius visiškai suardo. Nejudinami diskai bei stuburo raiščiai praranda savo tamprumą ir elastingumą, sukaulėja, visi stuburo slanksteliai susilieja į vieną kaulą - rentgeno nuotraukose atrodo kaip bambukinė lazda. Panašus uždegimas gali vystytis ir kituose sąnariuose. Neretai tai pažeidžia ir akis (jos būna paraudusios, skaudamos), širdies ir kraujagyslių sistemą, plaučius.
Pirmieji Bechterevo ligos požymiai - maudžiantis strėnų skausmas, galintis plisti į sėdmenis, klubą, šlaunį. Jis būna intensyvesnis naktį, o praeina tik gerai išsimankštinus. Gali skaudėti krūtinės ląstą, ypač kosint ar čiaudint. Ligai progresuojant, uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį - būna sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą, ilgainiui - net kvėpuoti. Stuburas tampa visiškai nejudrus, tarsi sukaulėjusi lazda. Ligoniams dažnai pakenkiami klubų ir pečių sąnariai, rečiau - kelių, čiurnų, kartais smulkieji rankų ir kojų sąnariai.
Kaip teigia medikai, net ir intensyviai gydant Bechterevo ligą, nuo jos nepasveikstama. Tačiau įmanoma pristabdyti ligos progresavimą, ilgai išlaikyti pakankamą stuburo judrumą, sėkmingai kovoti su skausmu.
Gydymas - vaistai ir judėjimas
Po išsamių tyrimų (ir genetinių) medikams nustačius, kad ligonis serga Bechterevo liga, jis būna gydomas įvairiais vaistais. Deja, nuo jų gausos pasireiškia šalutiniai poveikiai: pradeda tinti kepenys, nedirba kasa, skrandis, skysčių neperdirba inkstai - ima kraujuoti. Visi kūno sąnariai vis labiau surakinami. To neišvengė ir marijampolietis Aidas: iškrypo pirštų, kelių, pečių, čiurnų sąnariai.
Liga, nepaisant medikų pastangų, Aido organizme progresavo milžinišku greičiu. Pagal tokią spartą medikai ligoniui žadėjo vos 5 gyvenimo metus. Pradėjo retėti kaulų tankis. Osteoporozė buvo apėmusi apie 40 proc. apatinių 4 stuburo slankstelių.
Aidas prisimena: iš Kauno medicinos universiteto klinikų jis į namus sugrįžo be aiškios vilties. Poilsis, baseinas, sanatorija - tokios buvo rekomendacijos. Ir nuolat kaitaliojami vaistai, viliantis pritaikyti tinkamiausius, kuriuos skiria gydytojas reumatologas.
Medikų teigimu, fiziniai pratimai (atliekami ne rečiau kaip du kartus per dieną) ir masažai ligoniui padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sąstingį, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų. Taisyklingų pratimų kompleksą parodo gydytojas kineziterapeutas. Jis išmoko ligonį atpalaiduoti stuburo raumenis, stiprinti pilvo preso, nugaros, pečių juostos raumenis. Svarbu - taisyklinga laikysena: rekomenduojama avėti žemakulnius batus, vengti minkštų baldų (kėdė turi būti kieta, su patogia atrama), miegoti ant kieto pagrindo, po galva pasidėjus nedidelę plokščią pagalvę.
Darbo vietoje rekomenduojami pasitempimo, atsipalaidavimo pratimai. Reikia vengti ilgai dirbti ar būti toje pačioje padėtyje, patartina daryti 10-15 minučių pertraukėles, pasimankštinti. Taip pat - vengti sporto šakų, kur reikia šokinėti (tinklinio, krepšinio), ar kur stuburui tenka ilgai būti vienoje fiksuotos padėties (važiavimo dviračiu). Labai tinka plaukimas, slidinėjimas.
Specialios dietos tokiems ligoniams nėra. Patartina valgyti kaloringą subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio. Dar vienas patarimas - reikia nerūkyti, nes Bechterevo liga gali sumažinti plaučių talpą. Rūkymas šią būklę dar pablogins - kamuos dusulys, plaučių infekcijos.
Sudomino netradicinė medicina
Visa tai, ką ligoniams rekomenduoja gydytojai, išbandė ir Aidas Krikščionaitis. Jausdamasis "jau pasmerktas" ir išgyvendamas tikrą dramą dėl savo sveikatos, jaunas vyras, dviejų mažamečių vaikų tėvas, rankų nenuleido. Išstudijavęs gausybę informacijos apie Bechterevo ligą, jis, anot paties, pradėjo domėtis savimi, dirbti su savimi.
- Nereikia prisirišti prie nustatytų diagnozių, kad ir kokios jos būtų, - visada yra alternatyvių sprendimų netgi tada, kai, rodos, viltis jau užgesusi, - linkęs patarti Aidas. - Svarbiausia - laiku pakeisti požiūrį. Šitaip nenurimdamas, aš atradau kaunietę žolininkę Žaną, kuri suteikė vilties. Juk vartojau daug vaistų - kai kurie, gydydami ligą, slopino imuninės sistemos veiklą, tad tapau neatsparus peršalimo ligoms, uždegimams. Žolininkė savo liaudiškais receptais tuomet man labai padėjo. Ėmiau po truputį mažinti vaistų - pradėjo gerėti tyrimų rezultatai.
Sugrįžusi viltis, jog liga gali būti suvaldyta, vertė ligonį dar labiau domėtis visais įmanomais galimo ligos įveikimo būdais. Prienuose dirbanti gydytoja Beatričė Kiguolienė, taikanti savo praktikoje homeopatiją, ir jos gydymo metodai Aidui buvo naujas atradimas. Vyras sužinojo, jog buvo visiškai išderinęs savo organizmo genetinę sistemą. Atitaikyti vaistai jam atkūrė ne vien inkstų veiklą - ėmė reguliuoti genetinę, hormoninę sistemas. Iš cheminių preparatų vyras jau vartojo tik nuskausminamuosius, nes be jų dar negalėjo gyventi. Po kelių mėnesių tokio gydymo Aidas pajuto pagerėjimą, netgi išsiklaipę sąnariai pamažu ėmė grįžti į savo vietas.
Minėta gydytoja ligoniui įteigė, kad reikia mylėti save, domėtis savimi, žinoti, kaip funkcionuoja organizmas, derinti maistą (pavyzdžiui, pagal kraujo grupę), susirasti mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą, netgi pradėti domėtis joga.
Iš pradžių jogos pratimai Aidui buvo sunkūs, kelis mėnesius netgi atrodė, kad liga vėl ima sparčiai progresuoti - sugrįžo sąnarių skausmai. Besvarstant, ar pasirinktas teisingas gydymosi kelias, staiga pradėjo gerėti.
Klastingas genas "užmigdytas"
Dabar štai jau 2 metai, kai A.Krikščionaitis užsiima joga, ir metai, kai jaučiasi esąs sveikas. Suvokęs, kad joga yra ne vien mankštos pratimai, bet ir gyvenimo filosofija, Aidas nusiteikęs tai praktikuoti visą savo gyvenimą.
Buvęs gydytojų "nurašytas" ligonis šiandien vėl sukasi visaverčio gyvenimo ritmu. Vyras nedrįsta tvirtinti, jog įveikti klastingą ligą jam padėjo tik netradiciniai gydymo metodai. Aidas džiaugiasi, kad kovoti labai padėjo pakitęs požiūris į save, ir tiki rytiečių teiginiu, jog nėra neišgydomų ligų - esą labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus.
Beje, klastingasis genas, kurį, kaip teigė tradicinės medicinos specialistai, Aidas paveldėjęs, niekur nedingo, bet šiandien jis vyrui jau nekelia baimės. Priežastis labai paprasta: mumyse yra daugybė genų - ir "gerų", ir "blogų", bet tik nuo mūsų pačių (gyvenimo būdo, mąstysenos) priklauso, kurie iš jų dominuos. Aidas Krikščionaitis tuo įsitikinęs.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
Aidas Krikščionaitis jaučiasi "užmigdęs" klastingą ligą savo organizme
