Atsargiai: vasara - produktų švinkimo metas!
Karštuoju metų periodu ypač aktualios problemos, susijusios su maisto produktų kokybe. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai žino ne vieną atvejį, kai piliečiams kyla sveikatos problemų dėl turguose, nedidelėse kaimo parduotuvėse įsigytų prašvinkusių maisto produktų. Ne visi ir iš kavinių išeina "su sveiku pilvu", kaip teigė Marijampolėje dirbantis minėtos tarnybos gydytojas higienistas, maisto produktų inspektorius Jonas Palepšaitis.
Maisto "ekskursijos" bagažinėse
J. Palepšaitis linkęs priminti, kad vasaros karščių metu ypač svarbu maisto produktus laikyti tam tikroje temperatūroje - ir gamybos įmonėje, ir vežant į parduotuves (ar viešojo maitinimo įstaigas), ir laikant sandėliuose, prekybos salėse. Mažiau problemų - tik didžiuosiuose prekybos centruose, kur pakankamai normaliai veikia įstatymais reglamentuojama savikontrolės sistema - keletą kartų per dieną tikrinama šaldymo įrenginiuose esanti temperatūra, kuri registruojama specialiame žurnale.
Anot pašnekovo, didžiausias sopulys - nedidukės privačios kaimų, miestelių parduotuvėlės. Jų savininkai neretai prekes parsiveža susikrovę, pavyzdžiui, į automobilių bagažines. Tokias "ekskursijas" sukontroliuoti labai sudėtinga, tad vėliau tik tenka apgailestauti nustatant pažeidimus dėl netinkamos temperatūros šaldymo vitrinose. J. Palepšaičio žodžiais, parduotuvės savininkas, paklaustas, kur yra termometras, dažniausiai parodo jį kabantį ant sienos, o ne įtaisytą šaldytuve. Dar viena bėda - pasibaigęs maisto prekių galiojimo laikas. Kuklias pajamas iš prekybos gaunantys smulkieji verslininkai, kaip pastebėta, neišmeta netinkamų vartoti prekių, nes bijo patirti nuostolių. Jie rizikuoja savo pinigine (gresia bauda) ir ... pirkėjo pilvu.
Vienas kepa, kitas - švinksta
Gydytojas J. Palepšaitis primena, kad didelis rizikos savo sveikata užtaisas vasarą slypi populiariose gamtos šventėse, iškylose, kai išsiruošiama kelioms paroms prie vandens telkinių. Ne išimtis - ir prekyba maistu įvairiose miestų ar kaimų šventėse. Štai net kavinėje pagaminti valgiai gali tapti pilvo skausmų priežastimi vien dėl to, kad gabenami į pokylio vietą netinkamuose induose - reikėtų bent jau termoizoliacinių. Kaip sakė šmaikštus specialistas, to gaminių gedimo pradžia neretai padaroma pačioje virtuvėje, jeigu mažos patalpos ir mažai indų, nes "vienas kotletas dar kepa, o kitas jau švinksta karštyje".
Dvokianti lauktuvė
Didelę darbo patirtį turintis gydytojas J. Palepšaitis linkęs atkreipti dėmesį į vasaros prekybą turgavietėse. Pirkėjas, užsukęs į turgų keliolikai minučių, nesusimąsto, kad pardavėjas ten stirkso jau kelias valandas - karštą dieną maisto produktai "kepa" saulėje. Vėlgi reikėtų atkreipti dėmesį į turgavietėje esančius šaldytuvus: anot J. Palepšaičio, jeigu jie burzgia, tai dar nereiškia, kad tinkamai šaldo. Gydytojas sakė, kad bene daugiausia turgavietėse apsilankiusių pirkėjų skundų būna dėl produktų juslinių savybių - kai įsigyjamas dvokiantis produktas, ir prisipažino ir pats kartą tapęs nukentėjusiu vartotoju - nusipirkęs prašvinkusių silkių. Dėl tokių prekių žmonės patiria kuriozų, neretai net priversti raudonuoti ir atsiprašinėti, kai, pavyzdžiui, išvynioja lauktuves svečiuose ir ... užsiima nosį.
Kalti ir pirkėjai
Kartu dera priminti, kad už pažeidimus, aptiktus su maisto produktais susijusiose įmonėse, numatytos gan griežtos sankcijos (pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą). Bauda piliečiams - nuo 50 iki 500 litų, pareigūnams - nuo 200 litų. Jeigu dėl įstatyme numatytų pažeidimų iškyla grėsmė plisti pavojingoms arba labai pavojingoms ligoms, piliečiai gali būti baudžiami 500 - 1 000, o pareigūnai - 2 000 - 5 000 litų baudomis.
- Tiesa, nereikia pamiršti, kad neretai dėl tų blogų maisto produktų kvapų kalti ir patys pirkėjai, - sakė J. Palepšaitis. - Parsineša krepšį į namus, atveria jį ir lošteli... Tada juodžiausiai keikia prekybininkus! Bet kai kurie pirkėjai pamiršta, kad tą prekę, sakykime, varškės, įpakuotos į sandarų polietileninį maišelį, nešiojosi visą dieną rankinėje, nors lauke kaitino 30 laipsnių karštis. Arba vežiojosi kelias valandas šašlykus, skirtus iškylai gamtoje, įkaitusiame automobilio salone...
Ligų šaltinis
Prašvinkęs produktas - infekcinių ligų šaltinis. Šalies Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistų duomenimis, nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, kasmet įregistruojama apie 10 - 15 tūkstančių per maistą plintančių ligų atvejų. Štai per keturis šių metų mėnesius (dar iki karštojo sezono) Lietuvoje įregistruoti 5 467 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų bei toksinių infekcijų atvejai. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras susirgimų skaičius padidėjo 12 procentų. Vieni ligoniai užsikrečia namų aplinkoje, kiti - ikimokyklinėse įstaigose, vaikų globos namuose, asmens sveikatos priežiūros ar maitinimosi įstaigose. Ypač - vasarą.
Sena, bet patikrinta "abėcėlė"
Kaip išvengti per maistą plintančių infekcinių ligų, nuolat pataria Visuomenės sveikatos centro specialistai.
*** Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos temperatūra pasiekia +78 C, mikrobai žūsta. Kiaušinius galima valgyti tik kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse, būtina pakaitinti.
*** Maistą reikia gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos dorojimo, taip pat - įrankius, lenteles, stalų paviršius. Stengtis, kad šaldytuve laikomi gatavi maisto produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
*** Maistą reikia laikyti šaldytuve, kad nesidaugintų jame esančios bakterijos. Paruoštą maistą reikia kuo greičiau suvartoti, likučių nelaikyti kambario temperatūroje (bakterijos sparčiau dauginasi). Ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojant būtina gerai pakaitinti.
*** Daugumą bakterijų galima pašalinti įprastomis priemonėmis - vandeniu, muilu, todėl būtina itin dažnai plauti rankas. Taip pat - kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ir gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes (virinti, markinti).
*** Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą reikia kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
*** Nereikėtų užkandžiauti gatvėse, kioskuose parduodamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, vengti kreminių konditerijos gaminių.
*** Perkant maistą būtina atkreipti dėmesį į jo realizavimo datą. Rengiantis kelionei, patartina įsidėti tik negreitai gendančių maisto produktų arba gabentis juos termoizoliacinėse dėžėse. Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
*** Maistui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį. Maudantis upėje, ežere ar jūroje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.
*** Dėl nekokybiškų maisto prekių galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas jų darbo metu. Taip pat galima pranešti ir visą parą veikiančiu telefonu (nemokama linija) (8-800) 4 04 03. Informaciją bei pretenzijas galima atsiųsti ir faksu (Vilniuje) - (8-5) 49 17 17.
Irena ZUBRICKIENĖ
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gydytojas higienistas J. Palepšaitis skatina vartotojus būti dėmesingus
2005 07 29
