Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Akistatos" žurnalistė kaunietę Laimą Kavaliauskienę rado Kauno apskrities ligoninės terapijos skyriaus palatoje. Čia Laima buvo praleidusi jau beveik dvi savaites. Iki šiol moteris skundžiasi stipriais galvos skausmais, nuo veido dar nepranykusi didžiulė kraujosruva. Sopa ir sumuštą kairę koją bei dešinę ranką. O kiek sulašinta lašinių, išgerta piliulių, į traumuotas kūno vietas įtrinta gydomųjų tepaliukų! Skyrius turėjo tik reikalingiausių vaistų - kitus ligonei prisiėjo pirkti pačiai. Tad pensinio amžiaus L. Kavaliauskienė bijo net pradėti skaičiuoti, kiek šis sužalojimas jai jau atsiėjo ir kiek pinigų dar reikės pakloti ateityje - tęsiant gydymą...
- Nors būtų aplankę, atsiprašę, - neslėpė apmaudo Laima Kavaliauskienė. - Neparodė akių nei to troleibuso vairuotojas, nei administracijos atstovai... Žmoniškumo pas juos, kaip sakoma, nė per nago juodymą...
L. Kavaliauskienė tądien susiruošė pas marčią. Moteris įlipo į 15 maršruto troleibusą ir, radusi laisvą vietą, atsisėdo. Riedant Taikos prospektu L. Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, jog jauno vyruko vairuojamas troleibusas lėkė gana nemažu greičiu. Tik staiga vairuotojas staigiai pastabdė, o kaip tik tuo momentu nuo kėdės kėlusis L. Kavaliauskienė galva rėžėsi tiesiai į metalinę atramą (per visą troleibuso aukštį nutiestą turėklą, skirtą įsikibti keleiviams) ir visu ūgiu išsitiesė ant troleibuso grindų...
Sužalota moteris sakė prisimenanti tik tiek, jog iškart ant kaktos iššoko didžiulis gumbas, o akyse aptemo, ėmė mirgėti. Galvą esą ėmė skaudėti kaip niekad gyvenime...
Kaip prisimena L. Kavaliauskienė, pamatęs, kas įvyko, troleibuso vairuotojas sustojo, tačiau taip ir neišsiropštė iš kabinos į saloną - Laimai pagelbėjo kitos troleibusu važiavusios moterys. Šiaip ne taip moteris pasiekė stotelę netoli Urmo bazės. Dainavos poliklinikoje nukentėjėlei buvo iškviesta greitoji, kuri L. Kavaliauskienę nuvežė tiesiai į klinikas.
Čia ligonę apžiūrėjo specialistai, buvo atlikti įvairūs tyrimai. Konstatavus galvos, rankos bei kojos sumušimą (lūžių nerasta) moteris buvo išleista į namus.
Kaip prisimena L. Kavaliauskienė, ją, dar buvusią klinikose, susirado nepažįstami vyras ir moteris, kurie "lyg kažko paklausinėjo, o po to pakišo kelis lapus ir paprašė pasirašyti".
- Aš buvau labai sunkios būklės, todėl net neįsivaizduoju, ant kokių dokumentų ir kokiu tikslu pasirašiau, - nervinosi L. Kavaliauskienė, įtardama, jog nepažįstamieji taip pasielgė savanaudiškais tikslais.
Traumą patyrusios kaunietės savijauta vis prastėjo (labai skaudėjo galvą, pykino, buvo silpna), tad kitą dieną ji vėl atsidūrė klinikų priimamajame. Iš čia moteris buvo išvežta į Kauno apskrities ligoninę ir paguldyta į terapijos skyrių.
Kaip minėta, šiame skyriuje ligonė praleido kone dvi savaites (teko perpilti kraują, iš kojos kraujagyslių šalinti krešulį ir t.t.), tačiau, jos pačios žodžiais, nesulaukė nei policijos, nei AB "Autrolis" atstovų.
- Kažin, ar kas nors šitą įvykį tiria, ar jis jau seniai užmirštas? - svarstė L. Kavaliauskienė, stebėdamasi tiek pareigūnų neveiklumu, tiek tądien troleibusą vairavusio vyriškio abejingumu.
O užvis labiausiai moteris nerimavo dėl tų nelemtųjų parašų. Ką esą gali žinoti - gal jai buvo pakištas patvirtinimas, kad dėl sužalojimo niekam neturinti pretenzijų!?
Tyrimas baigsis negreitai
Kaip sužinojome iš Kauno m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos Rimos Jomantaitės, ikiteisminis tyrimas dėl L. Kavaliauskienės susižalojimo važiuojančiame troleibuse fakto kaip tik ir buvo pradėtas pagal nukentėjėlės pareiškimą (iš medikų gavus informaciją apie įvykį). Tyrėja atmetė kaltinimus dėl to, kad L. Kavaliauskienė buvo apklausiama sunkios būklės - dažniausiai esą sulaukiama priekaištų, kodėl pareigūnai nukentėjusiuosius per eismo įvykį apklausinėjantys per vėlai. Kita vertus, anot pareigūnės, įvykio tyrimas, aplinkybių aiškinimasis paprastai užtrunka ne kelias savaites, o kelis mėnesius, be to, tyrėjas turi ir daugiau bylų...
R. Jomantaitė atkreipė dėmesį į tai, jog dar neaišku, kokios bus padarytos galutinės išvados. Gali esą atsitikti ir taip, jog Laima Kavaliauskienė dėl susižalojimo bus pripažinta pati esanti kalta. Mat staiga atsiradus kliūčiai kelyje vairuotojui nieko kita nelieka, kaip staigiau stabdyti, o keleiviai visos kelionės metu privalo tvirtai laikytis, būti pasiruošę įvairiausiems netikėtumams. Kaip minėjo pareigūnė, galutines išvadas pateiks ne ji, o visą surinktą medžiagą gavęs ir ją išstudijavęs prokuroras. Tiesa, bet kokiu atveju tyrėja patartų nukentėjėlei rinkti įsigytų vaistų čekius, skaičiuoti kitas su gydymu susijusias išlaidas, kad prireikus (tai yra jei būtų nustatyta vairuotojo kaltė) būtų galima pateikti ieškinį AB "Autrolis".
Po įvykio troleibuse, per kurį nukentėjo L. Kavaliauskienė, buvo praėję beveik dvi savaitės, tačiau tyrėja R. Jomantaitė dar negalėjo pasakyti, kas tą dieną sėdėjo prie troleibuso vairo. Pasirodo, kaip tik tomis minutėmis keitėsi troleibuso vairuotojų pamaina, tačiau nei pirmosios, nei antrosios pamainos troleibuso (garažo numeris 291) vairuotojas minėto incidento neprisimena, tikina, neva nieko panašaus darbo metu nebuvo nutikę. Daug kas esą turėtų paaiškėti tada, kai L. Kavaliauskienė sustiprės ir atvyks į papildomą apklausą (nukentėjėlė patvirtino, kad vairuotoją atpažintų).
Atsiprašys!
- Oi, labai blogai čia išėjo, aš už vairuotoją tos moters labai atsiprašau, - pasakė AB "Autrolis" troleibusų ūkio viršininkas Algirdas Širvinskas. - Matot, čia taip išėjo... Ta moteris nesikreipė, iš policijos irgi neperdavė... Be to, dar nėra tiksliai žinoma, kuriam vairuotojui dirbant nelaimingas atsitikimas įvyko... Bandysime nukentėjusiąją susirasti, pasikalbėti...
Naudodamasis proga A. Širvinskas paprašė įspėti visus keleivius, kad, kaip esą numatyta saugumo taisyklėse, važiuodami bet kokiu visuomeniniu transportu, jie būtų atsargūs. Mat kelyje pasitaiko įvairiausių situacijų, ir tikrai ne visuomet kaltė gali kristi transporto priemonės vairuotojui.
