Mantas Lideikis
Kražių miestelyje (Kelmės r.) kiekvienas sutiktas gali papasakoti dar praėjusiais metais prieš Kalėdas nutikusią istoriją, po kurios vienas iš kražiškių atgulė amžino poilsio, kitas - sėdo už grotų ir, ko gero, ten pasiliks ilgam. Tik, žinoma, kiekvienas pasakoja, dažnai toli prasilenkdamas su tiesa. Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams šią istoriją taip pat sunkoka narplioti, mat joje dalyvavo trys asmenys, iš kurių vienas jau karste, o kiti du buvo tokie girti, kad nedaug ką prisimena, arba bent jau taip teigia. Todėl nesuklys tie, kurie manys, kad visos šios nelaimės didžiausias kaltininkas buvo ne kas kita, kaip degtinė ir kiti panašūs gėrimai.
Kęstučio Sakalausko namuose tą dieną susibėgo jo brolis (tos pačios motinos, bet kito tėvo) Sigitas Kareiva su drauge Sonata Taučiene, ir svainis Remigijus Partautas. Vyrai pasivaišino alumi, pašnekėjo apie praėjusius metus, tarėsi, kaip sutiks šventes, kokių mano sulauksiant ateinančiųjų. Nė vienas tuomet nė minties neturėjo, kad vienam iš šios kompanijos jau nelemta sulaukti net tos dienos vakaro.
K. Sakalauskas pasakojo palaikęs artimus ryšius su visais minėtais asmenimis. Ir kaip nepalaikysi, jei svainio namai čia pat, vos už keliasdešimties metrų, o ir brolis neseniai įsikūrė taip pat netoliese. Anksčiau gyvenęs kitoje to paties miestelio vietoje, prieš porą mėnesių S. Kareiva persikraustė į toje pačioje gatvėje gyvenusios Sonatos namus.
Pas brolį ir svainį išgėrę alaus vyrai netrukus atsisveikino - šeimininkas Kęstutis liko namuose ruoštis šventėms, likusieji trys pakilo ir išėjo. Kaip paaiškėjo, Sonata ir Sigitas linksmybių pratęsti patraukė pas Remigijų. Šio dailus ir tvarkingas namukas netrukus ir tapo tragedijos vieta.
Jau kuris laikas po nelaimės vis dar negalintis atsigauti K. Sakalauskas pasakojo, jog žinia apie tai, kad nutiko nelaimė, jį pasiekė vakarop. Tuomet pažįstami jam atsiuntė trumpąją žinutę, kad svainio namuose sužalotas brolis Sigitas. Viską metęs Kęstutis pasileido link netoliese esančių Remigijaus namų. Ten išvydo jau atvykusių apylinkės inspektoriaus ir greitosios pagalbos automobilius.
Vyriškis susijaudina prisimindamas šias detales. Sako, jog neatmena, kaip įpuolė į kambarį, kur įvyko nelaimė, tačiau išvystas vaizdas jam visam gyvenimui įsirėžė atmintin - ant kėdutės sėdėjo susmukęs, nebegyvas brolis. Į akis krito labai blyškus šio veidas. Krūtinėje žiojėjo didžiulė žaizda, kaip netrukus paaiškėjo, palikta medžioklinio šautuvo užtaiso. Kęstutis norėjo pulti prie brolio, įsitikinti, kad jisai tikrai nebegyvas, tačiau jį sulaikė čia jau buvęs apylinkės tyrėjas, o netrukus ir visai išprašė lauk. Į įvykio vietą atvyko operatyvinė grupė iš Kelmės, prasidėjo tyrimas.
Tačiau pareigūnams tą vakarą buvo sunku susikalbėti su labai girtais namo šeimininku 42 metų R. Partautu bei čia buvusia S. Taučiene. Pavyko tik išsiaiškinti, jog įvykio vietoje rastas 12-ojo kalibro medžioklinis šautuvas priklauso namo šeimininkui ir yra laikomas legaliai. Abu įtariamuosius pareigūnai sulaikė ir išvežė į komisariatą prasiblaivyti. Po poros dienų S. Taučienė grįžo, o R. Partautas pasiliko areštinėje.
Pasklidus žiniai apie nelaimę, miestelyje iš karto ėmė suktis daugybė įvairiausių gandų. Vieni pasakojo, jog kartais gana impulsyvus ir mėgstąs pašūkauti Sigitas galbūt išprovokavo konfliktą ir Remigijus jį nušovė gindamasis. Kita vietos gyventojų "versija" - esą tarp vyrų kilo konfliktas dėl vienintelės tą vakarą jų draugijoje vakarojusios moters.
Bet žuvusiojo artimieji tik skėsčioja rankomis, klausydamiesi tokių ir kitokių paskalų. Jie labiau linkę tikėti, jog dažnai šautuvu, ypač kai išgeria, pasipuikuodavęs Remigijus greičiausiai ir tą dieną ketino parodyti savo sugebėjimus. Neatsargiai besielgdamas paspaudė užtaisyto ginklo nuleistukus, o šūvis draskyte sudraskė jaunuolio krūtinę.
Leidimą šautuvui laikyti R. Partautas įgijo dar dirbdamas eiguliu. Jo neprarado ir metęs šį darbą. Pasak visų R. Partautą pažįstančių žmonių, jis ramus, nekonfliktiškas. Žmoną ir dvi dukras turintis R. Partautas. Todėl daugeliui labai sunku patikėti miestelyje sklindančiomis žiniomis. Pastaraisiais metais dirbo užsienyje, o šiuo metu darbavosi Šiauliuose, kažkurioje iš statybinių bendrovių. Jo nelaimingas sugėrovas nedirbo niekur. Žmonės atkreipė dėmesį tik į R. Partauto silpnybę, jog išgėręs jis iš tiesų mėgdavo "pamandravoti" vaikščiodamas miestelyje su per petį permestu šautuvu. Tačiau niekas nėra girdėjęs, kad kada nors šis vyras būtų įsivėlęs į kokius konfliktus.
Apie nužudymu įtariamą vyriškį gerai atsiliepė ir jo kaimynai, ir Kražių seniūnas Vaclovas Andrulis. Pasak seniūno, nei su vienu, nei su kitu tragiškų įvykių dalyvių nėra buvę jokių didesnių nemalonumų. Viena ką galima prikišti šiems žmonėms - pastaruoju metu besaikiu tapusį girtavimą. Ypač daug gėrė buvęs eigulys.
Miestelyje sutiktas Sigito Kareivos tėvas, pasakodamas apie sūnų, netramdė ašarų. Pasak 61 metų Stasio Kareivos, nors šeimoje jis jau negyveno senokai, su Sigitu matydavosi dažnai ir palaikė gerus santykius. Senukas savo sūnų matė ir tą dieną, kai jis žuvo. Pasak S. Kareivos, sausio 18-ąją sūnui būtų sukakę 28. Ruošėsi pasveikinti, bet dabar belieka tik aplankyti jo kapą. Tuo tarpu Sigito mama Irena, šiuo metu gyvenanti pas Kęstutį Sakalauską, nematė tos tragiškos dienos - tuo metu gydėsi ligoninėje.
Įvykio tyrimą kontroliuojančios Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Birutė Jankūnienė teigė, jog dėl šios mirtinos nelaimės aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra gana sudėtingas, nes nėra gausu liudytojų, o ir šie patys nedaug ką gali tiksliai pasakyti. Šiuo metu atliekamos sudėtingos ekspertizės, turinčios atsakyti į daugelį klausimų. O tuo tarpu nelaimės kaltininku laikomas R. Partautas yra suimtas 3 mėnesių laikotarpiui.
Daugelis Kražių gyventojų, beklausydami, kas kalbama, tik linguoja galvomis. Ten, kur be saiko geriama, lauk nelaimės. Prisigėrus ir paprasčiausia lazda gali tapti mirtinu ginklu, o čia - užtaisytas šautuvas. Buvo tik laiko klausimas, kada jis driokstels.
