Žiauri patiklumo kaina
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Vilkaviškietei moksleivei Redai (19 m.), susigundžiusiai naktį praleisti beveik nepažįstamoje kompanijoje, vėliau beliko kreiptis į kaimyninio Marijampolės rajono, kuriame ji patyrė seksualinę prievartą, prokuratūrą. Kol galutinio savo žodžio netarė teismo medicinos ekspertas, teisėsaugininkai nelinkę prognozuoti, kaip ir kada pasibaigs Redos reikalai: teisme - po kelis mėnesius trukusio tyrimo ar kaupiamų dokumentų archyve - tuoj pat atsisakius kelti baudžiamąją bylą. Nors yra įvykio liudininkų, neneigiančių prieš merginą buvusios prievartos, tačiau pastarasis sprendimas realesnis, nes nukentėjusioji Reda po keturių parų oficialiai paneigė pirminius savo parodymus.
Iš restorano į barą, iš baro - į lindynę
Keturi jauni marijampoliečiai, visą šeštadienį kūrę vakaro planus, sėdo į vieno jų tėvui priklausantį automobilį ir patraukė Vilkaviškio link. Tik dvidešimt kilometrų, ir jie jau mėgavosi neįkyrėjusia aplinka restorane "Erdvė". Begurkšnojant alkoholį, užsimezgė kalba apie dailiąją lytį. Kažkuriam iš jaunuolių kilo mintis pasikviesti šiek tiek pažįstamą aštuoniolikmetę vilkaviškietę Liną. Šiai apie sumanymą buvo pranešta telefonu ir dar patarta pasiimti kokią draugę, kad pačiai linksmiau būtų. Nors buvo jau vėlyvas vakaras, ilgai kalbinti bendramokslės Redos Linai nereikėjo - mergina taip pat ilgėjosi malonesnių savaitgalio įspūdžių. Keturi marijampoliečiai ir dvi vilkaviškietės restorane neužsibuvo - artėjant vidurnakčiui, nutarė linksmybes pratęsti Marijampolės priemiestyje esančiame Skaisčiūnų kaimo bare. Nei Lina, nei Reda tam neprieštaravo. Juolab kad Skaisčiūnų baras, nors veikia palyginus neseniai, yra pakankamai populiarus. Šią kaimo užeigą išgarsino vakarai "su kriminalų prieskoniu" - muštynės, pjautynės ir net pasišaudymai, kai užpultiesiems tenka slėptis atokesnėse patalpėlėse ar kieme stovinčiuose automobiliuose. Šiame bare Redos ir Linos kompanija pabuvo gana trumpai - gėrė šampano ir alaus, kol pastebimai sumažėjo linksmybėms skirti vaikinų pinigai.
Matyt, naujieji draugai merginoms labai patiko, kad net ir po vidurnakčio nė viena neužsiminė apie namus. Kompanijai nutarus linksmybes pratęsti pas kažkokį Kazį, gyvenantį kaime už bene penkiolikos kilometrų (į priešingą pusę nuo Vilkaviškio), tarsi savaime buvo aišku, kad niekas per kelias valandas "susigrojusios" draugijos neišduos. Vaikinai nusipirko degtinės, limonado, ir visi džiaugsmingai nušvilpė pas Kazį. Merginoms nerūpėjo, kas tas Kazys, pas kurį galima belstis su bet kokia kompanija ir bet kuriuo paros metu. Kaip vėliau pareigūnams pasakos Reda, Kazį (22 m.) rado dviejų aukštų daugiabučiame name. Darius, vienas iš vaikinų, su juo persimetė keliais tyliais žodžiais, ir Kazio buto durys plačiai atsivėrė. Į vidų įžengusios merginos nenudžiugo - dviejų kambarių butas joms pasirodė esąs labai netvarkingas, nešvarus. Šeimininkas svečius pakvietė įsitaisyti prie virtuvės stalo.
Dariui reikėjo Redos
Žodis po žodžio, ir kompanija greitai apsiprato naujoje vietoje. Tuomet Lina mobiliojo ryšio telefonu paskambino kažkokiam savo draugui, gyvenančiam Marijampolėje, ir pasiūlė atsivežti jį pas Kazį. Kartu su Lina pakilo ir trys vaikinai. Redai buvo pasiūlyta laukti - tuoj visi grįšią. Su ja pas Kazį pasiliko ir Darius. Mergina buvo pastebėjusi, kad šis pora metų už ją vyresnis vaikinas visą vakarą jai skyrė daugiau dėmesio nei kiti. Tad kai jiedu liko dviese (buto šeimininkas svečių akiratyje stengėsi nebūti), Darius, išgirdęs Redos atsisakymą gerti, be užuolankų pasiūlė pasimylėti kitame kambaryje. Reda nesutiko. Supratusi, kad nuo alkoholio apsvaigusio Dariaus ketinimai rimti, mergina nutarė pabėgti. Pirmiausia ji pasiprašė į lauke esantį tualetą. Darius pasišovė ją palydėti. Vos atsidūrusi lauke Reda puolė bėgti įsivaizduojama Marijampolės kryptimi. Tačiau akylai merginą saugojęs Darius tuoj pat ją prisivijo ir dar ranka sudavė į galvą. Jis pradėjo šaukiančią bėglę tempti namo link. Naktį kilęs triukšmas į lauką išvijo ir buto šeimininką Kazį, pabūgusį kaimynų nemalonės. Jis pradėjo raminti nesutariančią porelę ir padėjo Dariui užtempti merginą į antrajame aukšte esantį savo butą. Kai Reda dar bandė suvaidinti, esą ją ištiko epilepsijos priepuolis, Darius patikino pergudravęs ją ir nurodė nevaidinti. Netrukus už Redos nugaros spragtelėjo Kazio rakinamos buto durys.
O toliau atsitiko tai, ko Reda labiausiai nenorėjo. Darius, ko gero, iš anksto planavęs pasimylėti su ja, prieštaravusią merginą palaužė ir išžagino. Prieš tai pagrasino netikėtai jo rankose atsiradusiu peiliu ir pažadėjo, kad nepaklusniąją "pereis sugrįžę visi draugai". Įsiaudrinęs marijampolietis turbūt manė, kad "pasirašiusi" naktinėms linksmybėms su atsitiktine kompanija Reda "pasirašė" ir lytiniams santykiams. O štai Redai, kaip ir daugeliui moteriškosios lyties atstovių, tokia teorija svetima - idealistė moksleivė tą vakarą ir naktį tetroško pataukšti niekus, susirasti naujų draugų, linksmai praleisti laiką ir pabūti apsupta vaikinų dėmesio.
Tarp melo ir tiesos - labirintas
Į Kazio butą sugrįžus Linai ir vaikinams, Reda kartą jau buvo išniekinta. Išgirdusi draugės balsą, ji dar bandė šauktis pagalbos, tačiau Darius užėmė jai burną, pirštais spaudė akis, reikalavo tylėti ir duris atrakino negreitai - tik kai antrąkart patenkino savo aistrą. Didesnio triukšmo mergina vėliau nekėlė - jai buvo gėda prieš nemažą kompaniją. Netrukus tie patys jaunuoliai abi drauges parvežė į Vilkaviškį. Tik kitą dieną Reda detaliai pasipasakojo apie savo bėdą Linai, kurios patėvis paragino nedelsiant kreiptis į prokuratūrą.
Nors Reda ir Lina žinojo tik kelių vaikinų vardus, pareigūnams greitai pavyko visus juos nustatyti. Dariaus mobiliojo ryšio telefonas tuoj po įvykio buvo išjungtas, tad ir apklaustas jis buvo ne iš karto. Kiti vaikinai parodymus davė operatyviai. Nė vienas jų nepatvirtino, kad Darius išniekino merginą. Pirma, kai Darius "darbavosi", jie buvo išvykę, o antra, jie juk Dariaus draugai. Visi lyg susitarę tvirtino matę, kaip draugiškai kitame kambaryje Darius ir Reda, sėdėdami miegui paklotoje lovoje, rūkė. Nė vienas jų esą negirdėjo jokio triukšmo, jokio pagalbos šauksmo, tik visi pastebėjo, kad iš kambario mergina atėjo suveltais ir išsidraikiusiais plaukais. Vežama namo Reda taip pat niekam nesiskundė, savo širdgėlos nedemonstravo.
Redai naudingus parodymus prokuratūroje davė tik du tos nakties dalyviai. Lindynės šeimininkas Kazys, matyt, dar nespėtas "apdoroti iš šono", neslėpė girdėjęs, kaip Reda lauke spiegė, šaukėsi pagalbos, bet Darius paaiškino, esą ji "nepaeina iš girtumo, gali nuklysti", todėl ją reikia įtempti į butą. Kazys neneigė girdėjęs ir besipykusios porelės barnį už plonos kambario sienos, supratęs, kad kalba eina apie intymų bendravimą, tramdęs savo svečius, tačiau stengęsis nesikišti, nes nežinojęs, kaip artimai jie pažįstami. Redos bendražygė Lina paliudijo tą naktį Kazio bute paliktą draugę radusi atskirame kambaryje ir apsiverkusią. Šioji jai skundėsi dėl Dariaus grubaus elgesio ir jau įvykdytos seksualinės prievartos.
O kaip nakties linksmybes su vilkaviškietėmis vertina pats Darius? Savo kaltės vaikinas nepripažįsta. Jis neneigia lytinių santykių su Reda, kurių mergina esą "pati pasiprašė". O barnių ir riksmų buvę tik dėl to, kad Reda buvo girta - nesuprato kur esanti. Dėl to esą ir duris reikėjo užrakinti.
- Laikiau ją alpstančią - rėkė neliesti, kalbinau tik prigulti dėl jos pačios gerovės - vėl rėkė, - teisinosi Darius. - Tada pradėjome kalbėtis visokiomis temomis: nuo sporto - iki sekso. Reda pati nusirengė, sugundė mane. Jeigu ir buvo koks triukšmelis, tai tik dėl to, kad Reda buvo girta. Po to mes parūkėm, apsirengėm ir prisijungėme prie draugų. Tiesa, Reda "už tą dalyką" paskui pareikalavo 20 litų. Tuo metu neturėjau, bet pažadėjau atiduoti vėliau. Kai per dvi dienas neatidaviau, tada ji gal iš keršto ar pykčio ir kreipėsi į prokuratūrą.
Dariaus versija neatrodo rimta - teisėsaugininkams, ko gero, pavyktų surasti kitokią tiesą. Tačiau pareigūnams turbūt nebekyla rankos tos tiesos ieškoti, nes Reda, praėjus keturioms dienoms po pirmojo pareiškimo, įteikė ir antrąjį. Šiuo ji jau prašė "nieko nekaltinti dėl išžaginimo, kurio nebuvo" - su vaikinu mylėjusis savo noru. Tad dabar tik paspėlioti belieka, kas pagimdė šį prašymą: gal baimė, sulaukus Dariaus ar jo draugų grasinimų, o gal laimė - Redos piniginę papildžius atitinkama sumele litų?
2001 11 26
