Remigijus RAINYS
Tarpukario Lietuvoje leistas satyrinis laikraštis "Kuntaplis", pasišaipydamas iš prie kai kurių šalies parkų iškabintų lentelių su draudimais į juos vestis šunis, šmaikštavo, jog greitai ir kitur atsiras draudimai užeiti ne tik šunims, bet ir kareiviams ar studentams. Šiais laikais didieji prekybos centrai maloniai sutinka visus potencialius pirkėjus, tačiau prie įėjimo į juos taip pat netrūksta ženklelių su perbrauktais simboliais, reiškiančiais įvairiausius draudimus.
Šunų padėtis nuo tarpukario nepasikeitė - jų ir dabar negalima įsivesti nei į "Maksimos", nei į "Rimi" ar "Iki" parduotuves. Prekybos tinklų atstovai ryšiams su visuomene vieningai teigia, kad šis draudimas taikomas higienos sumetimais, ir atrodo, kad to niekas neginčija. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų priėmimo skyriaus viršininkas Petras Lepeška patikino, kad dėl draudimo vestis į parduotuves savo keturkojus numylėtinius kol kas nesikreipė nė vienas save nukentėjusiuoju laikantis pilietis. Beje, į parduotuves draudžiama atsivesti ne tik šunis, bet ir kitus gyvūnus. Prie prekybos centrų įrengti specialūs kuoleliai ar atramėlės, kad būtų kur pririšti savo lepūnėlius. Deja, ne visi lojantieji ar viauksintieji linkę ramiai sėdėti ir kantriai laukti savo šeimininkų. Kai kurie bando sugriebti už kelnių kiškos pro šalį skubančius pirkėjus ar bent jau krimstelėti greta pririštam kaimynui. Todėl, vykstant apsipirkti į bet kurį prekybos centrą, rekomenduojama savo gyvūnėlį palikti namuose.
Tik higienos sumetimais visų prekybos tinklų atstovai linkę aiškinti ir draudimą parduotuvėse valgyti ledus, nors kai kurie iš jų prasitaria, kad tai daroma ne vien tik dėl to. Jei daugelyje prekybos įmonių atlaidžiai žiūrima, jei koks mažylis čia pat, prekybos salėje, išsivynioja kokį saldainį ar įsimeta į burną kelis riešutus, tai paaugliai ar suaugę smaguriai kelia nemažą nerimą. Tokie pirkėjai rieškučiomis semia pačius brangiausius riešutus, saldainius ar džiovintų vaisių mišinius ir nesivaržydami juos kramsnoja rinkdamiesi kitas prekes. Parduotuvių apsaugos darbuotojai tokius piktnaudžiautojus tegali perspėti ir išvesti iš prekybos salės, nes "daiktiniai įrodymai" jau būna nukeliavę į smulkių vagilių skrandžius. Įvairių prekybos tinklų vadovai nurodo skirtingus per dieną parduotuvėse suvalgomų sveriamų prekių kiekius, tačiau, net apytikriai juos susumavus, per mėnesį susidaro šimtai kilogramų ar net tonos. Prie įėjimų į parduotuves nėra ženklo "Vogti draudžiama", todėl kai kas, matyt, ir vadovaujasi žinomu posakiu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta. Todėl "ragautojai" dažnai mėgsta jiems patikusių skanėstų prisikrauti ir į kišenes bei prasmukti pro kasas už juos nesumokėję. Kiekvieną kartą, sulaikius tokį vagišių, kviečiama policija. Kalbinti prekybos centrų apsaugos tarnybų vadovai neslėpė, kad jų tarnybiniuose archyvuose sukaupta galybė prekybos salėse įrengtomis vaizdo kameromis nufilmuotų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti patys rafinuočiausi vagysčių būdai. Vagišių fantazijai ir išradingumui nėra ribų: dažnai bandomos išsinešti prekės slepiamos po apatiniais rūbeliais pačiose intymiausiose kūno vietose. Kas kita, jei pirkėjas netyčia sudaužo kokį stiklainį ar pažeidžia prekės pakuotę. Į tokius atvejus žiūrima geranoriškai ir nuostolių atlyginti nereikalaujama. Jei sugadintas daiktas vertingesnis, pirkėjui siūloma gera valia už jį sumokėti arba kreipiamasi į teisėsaugininkus. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos agentūros Vartotojų priėmimo skyriaus vedėjas Petras Lepeška patikino, kad nors žmonės dažniausiai į juos kreipiasi dėl nekokybiškų prekių, tačiau pasitaiko ir skundų dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už netyčia sudaužytas ar sugadintas prekes. Kol kas visus panašius skundus pavyko išspręsti geranoriškai susitarus su prekybininkais. Po pokalbio su Vilniaus dailės salono vadovais atlyginti nuostolių nereikalauta už daugiau nei 300 litų kainuojančią autorinę statulėlę, kurią sudaužė garbaus amžiaus močiutė.
Rūpinantis kitų pirkėjų saugumu, į prekybos centrus neįleidžiami pirkėjai su riedučiais ir riedlentėmis, tačiau bendrovės "VP Market" atstovė ryšiams su visuomene juokauja, jog netrukus prie įėjimo gali tekti iškabinti ir ženklą "Įvažiuoti draudžiama". Į vieną "Maksimos" parduotuvę keli jaunuoliai, matyt, bandydami durų platumą, jau buvo tyčia įvažiavę automobiliu. Jiems tai atrodė labai juokinga, tačiau pirkėjai, vos suspėję atšokti į šalį, manė kitaip. Laimė, jog tada niekas nenukentėjo, o apsaugos tarnybos vyrai veikė operatyviai ir profesionaliai. Tačiau baimindamiesi, kad gali atsirasti daugiau tokių išdaigininkų mėgdžiotojų, prekybininkai primena, jog automobiliu, motociklu ar bet kuria kita transporto priemone po prekybos sales važinėti draudžiama. Apsipirkti neišlipus iš automobilio kol kas galima tik "Mac Drive" - greito maisto restoranuose.
Kai kurie pirkėjai nepatenkinti draudimu fotografuoti ir filmuoti prekybos įmonėse be administracijos leidimo, nors į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su panašiais skundais dar niekas nesikreipė. Vartotojų teisių gynėjai pripažįsta, kad dėl šio apribojimo nėra jokių specialių teisinių aktų, tad prekybos tinklų vadovai, atrodo, pagrįstai remiasi tuo, kad prekybos centrai yra privati teritorija, kur filmuoti ir fotografuoti galima tik gavus savininko sutikimą. Beje, kone visų prekybos bendrovių atstovai tikino, kad jų apsaugininkai, pastebėję, jog prekybos salėse filmuojama ar fotografuojama, nepuola apšviesti fotojuostelių ar atiminėti filmavimo kamerų. Tokie lankytojai paprasčiausiai perspėjami ir palydimi iš parduotuvių. Dabar, kai vis daugiau vaizdo ar fotokamerų įmontuota net į mobiliuosius telefonus, todėl visų save ar prekes įamžinti panorusių piliečių sukontroliuoti neįmanoma. Jei jūs panorėsite užfiksuoti, kaip jūsų mažylis pats renkasi sau dovaną gimtadieniui ar patikliai bendrauja su Kalėdų seneliu, kurių prieššventinėmis dienomis didžiuosiuose prekybos tinkluose tikrai netrūksta, derėtų iš anksto pasirūpinti leidimu, kurį reikia pateikti apsaugos darbuotojui. Prekybininkai teigia, jog tokie draudimai galioja daugelyje pasaulio šalių, stengiantis apsisaugoti, kad konkurentai, kartais atvykstantys net iš užsienio, nenukopijuotų originalių prekybos salių interjerų ar prekių išdėstymo kompozicijų. Tačiau žinant, jog šiuolaikinė vaizdo fiksavimo technika tobulėja jau ne dienomis, o valandomis, į tokius išvedžiojimus galima žvelgti su šypsenėle. Argumentas, jog filmuojantys ar fotografuojantys žmonės trukdo kitiems pirkėjams - gerokai įtikinamesnis.
