Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Neseniai kaunietė Viktorija parduotuvėje pasigedo piniginės. Ji galėjo iškristi, kai labai skubėdama moteris krovė į rankinę prekes... Be kelių šimtų litų, piniginėje buvo ir banko kortelės, kiti dokumentai. Susikrimtusi moteris pasiskelbė miesto laikraštyje, prašydama radusįjį grąžinti bent dokumentus, pažadėjo už tai dosniai atsilyginti.
Ilgai laukti nereikėjo. Kažkas Viktorijai parašė žinutę: "Pasuk dėl dokumentų". Džiaugdamasi, kad dar yra gerų, sąžiningų žmonių, Viktorija tuoj pat paskambino nurodytuoju telefonu (8*631) 8 59 87). Atsiliepė jaunas vyrukas.
- Na tai ką, pavogė piniginę, dokumentus? Sakyk, kokius konkrečiai? - familiariai pasiteiravo nepažįstamasis.
Viktorija nustebo. Juk jei jau žmogus surado piniginę, turi žinoti ir kas joje yra. Tačiau vyrukas kvotė toliau: "Na tai pasakyk, kas tau dingo, mes tikrinam, ar nemeluoji, na, padėsime surasti..."
Viktorija susinervino: jei "padėsime surasti," vadinasi, dar nėra ko džiaugtis... O kai netrukus iš to paties vyruko išgirdo reikalavimą už būsimą pagalbą iš anksto sumokėti, kilo įtarimas, ar tik neturinti reikalo su sukčiumi.
- O kokio atlygio tamsta pageidautų? - Viktorija suvaidino nieko nesusigaudančią.
- Na kiek, kiek, susitinkam ir susitarsim, - pasiūlė nepažįstamasis. - Ką, dvidešimt litų? Tu juokauji? Be šimto tikrai neapsieisi!
Nematydama prasmės su aferistu ilgiau kalbėtis, Viktorija tiesiai šviesiai pasiteiravo, ar šis tikrai suradęs josios piniginę, ar tik "ieškąs durnių". Vyriškis patvirtino, kad moters piniginė - jo rankose. Tačiau kai Viktorija paklausė, kokios spalvos piniginė "radėjo rankose", išgirdo visai ne tokį atsakymą (sukčius paprasčiausiai spėjo ir nepataikė). Supykusi moteris aferistą sugėdijo ir, paprašiusi daugiau taip negražiai nesielgti, padėjo ragelį.
Praėjo kelios dienos ir Viktorija sulaukė dar vienos žinutės: "Na pas mane tavo dokumentai, jei atsiųsi papildymą už 20 litų, pasakysiu, kur atvažiuoti pasiimti". Žinutė išsiųsta iš mobiliojo telefono, kurio numeris - (8*682) 9 22 51. Iškart supratusi, kad ir čia - apgaulė, Viktorija nei siuntė papildymą, nei skambino. Nors, anot jos pačios, labai norėjosi aferistui paskambinti ir išdėti jį į šuns dienas...
Sukčiams dažniausiai pasiseka
Deja, ne visos panašioje situacijoje atsidūrusios nukentėjėlės būna budrios, nesileidžia apgaunamos. Štai neseniai viename dideliame Kauno prekybos centre dirbantis apsaugininkas Vytautas papasakojo neįtikėtiną istoriją. Vyriškis atkreipė dėmesį į jauną, ne vyresnę kaip 30 metų šviesiaplaukę, kuri iš informacijos skyriuje dirbančių pardavėjų vis pirko telefono papildymo korteles, čia pat jas trynė ir kažkam diktavo skaičių kodus... Maža kokių reikalų žmonės gali turėti... Tačiau kai po keliolikos minučių toji pati šviesiaplaukė prošal ėjusį apsaugos darbuotoją Vytautą sustabdė ir pasiteiravo, ar šis negalėtų pasakyti, kur reikėsią atsiimti ką tik laimėtąjį prizą - didelį šaldytuvą, Vytautas vos išsilaikė nenusikvatojęs. "Ką tu darai? Čia juk sukčiai! Nepildyk jokių kortelių!" - sudraudė apsaugininkas.
- Kokie sukčiai? Man gi paskambino! Šaldytuvą laimėjau! Kaip nepildyti? Sakė, kad atsiimant prizą šiuos pinigus sugrąžins! - nieko nenorėjo girdėti sutrikusi šviesiaplaukė.
Ji jau buvo spėjusi sukčių sąskaitą papildyti 80 litų, o dar vienos 20 litų vertės kortelės skaičius ruošėsi padiktuoti... Apsaugininkas šiaip ne taip ją įkalbėjo to nedaryti.
Ir tik tada, kai, nesulaukę naujo papildymo, sukčiai parašė kitą žinutę - telefono sąskaitą pareikalavo papildyti dar šimtu litų, blondinė atsikvošėjo. Spjaudydamasi ir keikdamasi šviesiaplaukė išskubėjo namo...
Nukentėjo iš godumo?
O štai Akmenės rajono gyventoja panašiu būdu prarado per 4 000 litų! Moteris į mobilųjį telefoną gavo žinutę, jog "Akropolio" prekybos centro gimtadienio proga ji laimėjusi naujausią, tūkstantį litų kainuojantį telefoną "Nokia 7200" ir 2 000 litų.
Apkvaitusi iš laimės keturiasdešimtmetė paskambino nurodytuoju numeriu. Malonaus balso vyriškis paaiškino, jog "laimėtuosius" prizus reikia apdrausti, o tai esą turi padaryti jų gavėjas. Dar buvo nurodyta sumokėti už prizų pristatymą į namus. Prekybos centro atstovu prisistatęs pašnekovas akmeniškei padiktavo banko sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti pinigus. Dalį sumos buvo leista sumokėti mobiliojo ryšio pokalbių papildymo kortelėmis, padiktuojant jų kodus. Moteris viską padarė, kaip liepta. Tačiau prizų vis nesulaukė. Neapsikentusi vėl paskambino "prekybos centro atstovui". Ir išgirdo, jog reikia pervesti dar daugiau pinigų bei nupirkti telefono papildymo kortelių (padiktuoti jų kodus). Po tris dienas trukusio mulkinimo akmeniškė pagaliau susizgribo susidūrusi su įžūliu sukčiumi ir kreipėsi į policiją. Kaip minėta, patirtus nuostolius nukentėjėlė įvertino dvigubai didesne suma, nei buvo verti apgaule pažadėti prizai...
Kreditorių pavertė... skolininku!
Tik užjausti galima ir vilnietį Germaną (pavardė redakcijai žinoma). Prieš kurį laiką tėvas šiam vyrukui perdavė saugoti visas savo santaupas - per 30 000 litų (litais, JAV doleriais ir eurais). Sužinojęs, kad Germanas staiga praturėjo, jo pažįstamas Aurimas (ir šio vyriškio pavardė redakcijai žinoma) paprašė, kad Germanas visus šiuos pinigus trumpam paskolintų (Aurimas tuo laiku vertėsi mašinų perpardavinėjimu), pažadėjo sumokėti didelius procentus.
Germanui toks sandėris pasirodė viliojantis. Pinigai, kaip tvirtina kreditorius, buvo paskolinti per tris kartus. Pirmąsyk (4 000 litų) Germanas draugui esą perdavė vienoje Vilniaus kavinukėje, matant keliems liudytojams. Kitąkart, po mėnesio, Aurimo rankose atsidūrė 7 300 JAV dolerių, 600 eurų ir 1 000 litų. Šis sandėris įvyko Aurimo draugo bute, Germano tėvo kaimynystėje.
Trečią kartą Germanas Aurimui sakosi perdavęs 5 400 litų.
- Tuoj bus metai, o aš iki šiol neatgavau nei procentų, nei paskolintųjų pinigų, - guodėsi Germanas. - Kadangi visais atvejais pinigus skolinau be raštelių, skolos niekaip negaliu susigrąžinti, negana to, skolininkas dabar vengia su manimi bendrauti, susitikti, iš manęs šaiposi, tyčiojasi...
Prieš keletą dienų Germanui vis dėlto pavyko susirasti skolininką Aurimą. Tačiau išgirdęs apie reikalavimą sugrąžinti 30 000 litų, Aurimas esą nejuokais supyko! Germanas buvo... primuštas ir pats priverstas pasirašyti skolos raštelį! Girdi, tai jis kažkokiems arabams (Aurimo draugams) esąs skolingas 1 000 eurų! Iškart po to, kai Aurimo rankose atsidūrė iš Germano jėga ir grasinimais nužudyti (!) išreikalautas tariamos skolos raštelis, Germanas prarado dar ir automobilį "Audi 90"! Mašina esą bus sugrąžinta tik tada, kai Germanas atiduosiąs "skolą" arabams (per Aurimą)!
- Po šio incidento bijau grįžti į namus, nakvoju kitur, baisu atsiliepti į telefono skambučius, - prisipažino Germanas. - Sužinojęs, kad niekaip nepavyksta atsiimti pinigų, o dabar praradau dar ir automobilį, tėvas mane užmuštų... Jokios pagalbos nesitikiu ir iš Vilniuje gyvenančios sesers...
Mūsų turima informacija, Germanas dėl įžūlių apgavysčių norėtų kreiptis į policiją, bet bijo aferistų keršto. Beje, taip įžūliai apmulkintas Germanas - ne koks varganas, išsilavinimo neturintis kaimietis - gimė ir užaugo Vilniuje, mokėsi Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, šiuo metu - bedarbis... Vyriškis niekaip nesuvokia, kad jį galėjo apgauti geras pažįstamas...
Nepraraskite budrumo!
Aprašytieji pavyzdžiai - priminimas niekuomet neprarasti budrumo, rimtai apsvarstyti net ir artimų, gerų pažįstamų pasiūlymus ar prašymus. O nuo telefoninių apgavikų bėgti kuo toliau - nesileisti su jais į jokius sandėrius, nepamesti galvos savo mobiliajame telefone perskaičius melagingą pranešimą apie neva laimėtą prizą, dovaną, pinigų sumą ir panašiai. Gavus tokį pranešimą, geriausia tuojau pat kreiptis į policiją ir bendromis pastangomis bandyti sukčių demaskuoti.
