Irena ZUBRICKIENĖ
- Jeigu ir dabar šie nepilnamečiai nusikaltėliai po teismo bus palikti laisvėje, tai jie galės įžūliai šaipytis iš teisingumo, triumfuoti, kad yra nebaudžiami, o jų aukų sąrašas neabejotinai ilgės, - spalio viduryje "Akistatai" liūdnai prognozavo Marijampolės policijos pareigūnai, pasibaisėję dviejų 16-mečių paauglių darbeliais. Mažiau nei po dešimties dienų minėtų policininkų lūkesčiai išsipildė - abu plėšikėliai nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis per pagreitinto proceso tvarka vykusį bylos nagrinėjimą.
Prieš mažametę - drąsūs!
Neseniai rašėme, kad Skaisčiūnų kaime (Marijampolės sav.), daugiavaikės Alaburdų šeimynos name, vieną rytą šeimininkavo du į namą įžūliai įsibrovę (atlankstę lango stiklą laikančias vinis) nepilnamečiai - marijampolietis Edgaras L. ir gretimame Balsupių kaime gyvenantis Vilmantas K. (Nors vaikinukai dabar jau nuteisti, jų pavardės neskelbiamos dėl to, kad yra nepilnamečiai.) Tuo metu namuose buvo tik dešimtmetė Alaburdų dukra Aurelija, kuriai tą rytą reikėjo eiti tik į antrą pamoką. Kiti šeimos vaikai jau buvo mokykloje, o tėvai - savuose darbuose. Nors Aurelija elgėsi labai sumaniai ir drąsiai (neatidarė durų vandens prašiusiems paaugliams, spėjo telefonu pranešti tėčiui apie grėsmę, o įsibrovėlius narsiai aptvatino šluotkočiu), šešeriais metais vyresni "gatvės vaikai" mergaitę grubiai įkišo į atidarytą sofą-lovą, nors ji tikino ten netilpsianti, ir neleido išlipti tol, kol jie krėtė namus. Maža to, išeidami prigrasino pradinukei neišlįsti, nes esą padegs namus.
Nepilnamečių plėšikų grobiu tapo Alaburdų drabužių kišenėse, stalčiuose ir keliose taupyklėse rasti šeimos pinigai (per 1 400 litų), fotoaparatas, kompiuterinis žaidimas, keletas drabužių, batai, radijo imtuvas, vaikiški papuošalai, dalis šeimos dokumentų. Nepilnamečiams tiko ir šaldytuve buvę du buteliai alkoholio. Alaburdos, ne vieną dieną tvarkę tarsi po karo paliktus namus, teigė patyrę bendrą 2 229 litų nuostolį. Laimei, mažajai Aurelijai neprireikė medikų pagalbos.
Sėbras nuslėpė "lokio dalį"
Nustatyti nusikaltėlius, nepabūgusius plėšti šviesiu paros metu, pareigūnams nebuvo sunku. Dėmesinga dešimtmetė greitai išrinko įtariamųjų nuotraukas iš policijoje esančios kartotekos, o įvykio vietoje darbavęsi policininkai netrukus nustatė, kad pradedantieji nusikaltėliai paliko aiškių avalynės ir rankų pėdsakų. Įtariamuosius sulaikius, jie neneigė šeimininkavę Alaburdų name. Esą prieš tai ne pirmą dieną abu bendravo, nes buvo pabėgę iš namų (tai darė nebe pirmą kartą), pernakvojo buvusiame Vilmanto tėvų name, kuris dabar yra negyvenamas ir apleistas, ir leidosi į žygį. Alaburdų namas plėšimui buvo pasirinktas dėl to, kad yra nuošalokas vienkiemis ir jauniesiems valkatoms buvo pakeliui.
Teisme paaiškėjo, kad pradedantys nusikaltėliai (Edgaras už vagystę lygtinai teistas vieną kartą, Vilmantas - jau du) buvo stebėtinai nesąžiningi vienas kito atžvilgiu: Vilmantas net nesakė Edgarui, kad vieno drabužio kišenėje aptiko 1 000 litų - grobį pasičiupo tik sau. Visus kitus pinigus, kuriuos abudu aptiko kitose vietose, sėbrai po įvykio sudėjo į krūvą, suskaičiavo ir pasidalijo - kiekvienam teko maždaug po 100 litų.
Šildėsi sąvadautojos draugijoje
Kai plėšikai buvo sulaikyti, jie jau buvo išleidę beveik visus svetimus pinigus. Dalį daiktų, kaip neatitikusių jų "reikalavimų", plėšikai išmėtė laukuose, kai iš Skaisčiūnų bėgo Marijampolės link. Kitus daiktus, sugrūstus į vogtus krepšius, Edgaras nunešė pas marijampolietę Laurą L. (21 m.), kuri policijai gerai pažįstama ir kaip buvusi prostitutė, ir kaip teista sąvadautoja. Manoma, kad nepilnamečiai, patikėję vogtus daiktus mažylį auginančiai Laurai, tikėjosi gausią už juos pinigų. Vis dėlto pareigūnams nepavyko įrodyti, kad Laura ruošėsi tai padaryti ir buvo jaunųjų plėšikų bendrininkė. Moteris teigė, kad Edgarą pažįsta kaip savo draugės brolį, neretai pas ją apsilankantį. Kai pareigūnai išaiškino plėšikus, pas Laurą L. dar buvo rasta nesugadinto Alaburdų turto bene už pusketvirto šimto litų.
Nusikalto ieškodami nuotykių?
Vilmantas, teisme paklaustas, kodėl nenori dorai gyventi, teigė, kad jam "kartais užeina". Paauglys tvirtino, kad gyventi be nuotykių jis esą negali. Net ir patekęs į areštinę šis paauglys jau žinojo, kaip joje dera elgtis pagal "senų vilkų" nerašytus įstatymus: savo laikrodį, įsigytą už vogtus pinigus, jis padovanojo kitam likimo draugui, etapuojamam į Lukiškes. Edgaras L., kuris Marijampolėje laikomas vienu iš pirmųjų, nuo mažens valkataujančių gatvėse ir prašančių išmaldos, tikino tenorėjęs pabendrauti su Vilmantu, todėl su juo "pasinešęs". Edgaras bene dešimt metų žinomas kaip "tarzanas", pamėgęs nakvynę apleistuose pastatuose, statybvietėse, rūsiuose, stadionuose, nors motinos pastogėje tikrai turi geriau. Kai jis buvo penkerių metų, dėl nežinia kur pradingusio mažylio motina kreipėsi į policiją. Po kelių dienų vaikelis buvo rastas Kaune - savarankiškai įsėdęs į traukinį ir išvykęs į svetimą miestą.
- Dabar jau noriu baigti visas šitas nesąmones ir gyventi tik pas mamą, kas rytą eiti į mokyklą, - sakė (nuoširdžiai ar ne?) vos šešias klases tebaigęs ir mokslus užmetęs Edgaras, kurį jo gynėjas palygino su pradinuko išvaizdą turinčiu vaikeliu. - Nekišiu nagų kur nereikia. Užtenka tų nuotykių - jau pasimokiau. Visada atrodo, kad nieko blogo neatsitiks, o paskui - nemalonumai su pareigūnais.
Panašiai kalbėjo ir Vilmantas. Jis tikino, kad svajoja tęsti mokslą (baigęs 9 klases) - kasdien lankyti mokyklą. Deja, nė vieno iš teisiamųjų mamos nesiryžo laiduoti už savo sūnelius. Jos atvirai sakė seniai jau nerandančios bendros kalbos, nežinančios to priežasčių, veltui vis prašančios sūnų būti žmonėmis ir kenčiančios dėl jų "nuotykių".
Motinos padėjo apsispręsti teismui
- Jis labai didelis pažadukas, tad nebegaliu juo vėl patikėti šį kartą, - atviravo Edgaro mama.
Vilmanto motina irgi negalėjo pažadėti, kad sūnus daugiau nenusikals. Atrodė, kad iškankintų moterų kasdienybė būtų laimingesnė, jeigu jų sūnus auklėtų kiti.
Gali būti, kad tokia motinų pozicija padėjo apsispręsti ir teisėjui, nagrinėjusiam šią bylą. Paskelbtas nuosprendis nuskambėjo kaip griežta, bet pelnyta bausmė už nenorą gyventi dorai ir nieko neskriaudžiant. (Netrukus teismą turėtų pasiekti dar viena byla, kurioje abu teisiamieji ir trečias jų bendras kaltinami apiplėšę vakare namų link pėdinusią prastos sveikatos marijampolietę, įpusėjusią aštuntąją dešimtį.) Edgaras L. nuteistas kalėti už grotų dvejus metus ir vieną mėnesį, o Vilmantas - trimis mėnesiais ilgiau. Abu turėtų būti įkurdinti nepilnamečių pataisos namuose.
Dabar jau nuteistų paauglių išvarginti marijampoliečiai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Gerai, jeigu iš "studijų" šie vyrukai sugrįš nusiteikę gyventi kitaip, tačiau, patyrusių pareigūnų teigimu, daugeliu panašių atvejų tik patvirtinama "taisyklė", kad kelis kartus teisti ir pagaliau už grotų atsidūrę nepilnamečiai į laisvę sugrįžta tarsi po studijų nusikaltėlių "universitetuose". Belieka tik atsidusti, kad viltis ateityje gyventi saugiau ir ramiau panaši į utopiją, nes, kaip tvirtina teisėsaugininkai, jaunoji nusikaltėlių pamaina auga labai sparčiai - ji ne tik jaunėja ir plečiasi, bet ir gudrėja bei žiaurėja.
