Pabūrę iš savojo delno
Sukruto šalies aitvarai,
Kur tarės esą nusipelnę
Gyventi geriau nei gerai.
Medžioklės vėl plyšauja ragas,
Rikiuojas elitas valdžios.
Ne kurtinį, žvirblį ar kragą -
Jie "paukštį Rolandą" medžios.
Spanieliai, iš lovio palakę,
Risnodami ieško pėdų.
Ne "pedigripalo" ar "čepės",
O būsimų Pakso klaidų,
Kurias bevaldydamas šalį
Neva prezidentas darys.
Apmyš gal, kaip britų tipeliai,
Gal sieną, gal Valdo duris.
Nes mūsų garbių astrodėdžių
Sugriovus mitus, kometa
Į aukštą patricijų kėdę
Įbruko sėdynę ne tą.
O partijos, gavusios gumbą,
Skaičiuoja pliusus ir nulius
Ir svarsto, su kokia gelumbe
Užklot prezidento stalus.
Kas? Angelas jis ar šėtonas?
Juk moka skraidyt jie abu.
Mielai stalus klotų raudona,
Jei toji nebūtų "tabu".
Antanas Beleckis
