Jau kelintus metus iš eilės akylesnis smalsuolis, besidomintis kriminaline statistika pastebi, jog itin sunkių nusikaltimų - tyčinių žmogžudysčių kreivė nenori taip sparčiai leistis, kaip greitai ji kilo. Policijos suvestinėse jau daugelio nestebina aptinkama informacija apie nužudytus šalies gyventojus, neretai lakoniškai konstatuojant apie "rastą lavoną su smurto žymėmis". Pastaruoju laikmečiu per metus nužudoma veik keturi šimtai žmonių - kasdien statistiškai truputį daugiau nei po vieną... Kriminalinės policijos pareigūnai neretai atvirauja, jog artimiausiu laiku vargu ar pavyks sumažinti šių sunkių nusikaltimų skaičių - turėtų radikaliai keistis ne tik šalies ekonominis gyvenimas, bet ir gyventojų sąmonė. Neteisinga būtų vienašališkai apkaltinti ir policijos pareigūnus, neva nepajėgiančius užkirsti kelio galimiems nusikaltimams - kokie mes patys esame, toks ir gyvenimas aplinkui verda... Šia tema "Akistata" šįkart pakalbino šalies Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pavaduotoją komisarą Jevgenijų METLOVĄ.
- Praėjusiais metais Lietuvos teritoriniuose policijos komisariatuose buvo užregistruoti 378 tyčiniai nužudymai ir pasikėsinimai nužudyti - dvidešimčia atvejų mažiau, negu užpraėjusiais metais, - sakė J. Metlovas. - Tačiau galime pasidžiaugti, jog praėjusiais metais išaiškinta 319 tyčinių nužudymų - šiek tiek daugiau negu užpraėjusiais metais. Sumažėjo ir kitiems metams "perkeliamų" baudžiamųjų bylų skaičius: jei 2000 metais liko neišaiškintos 192, tai šiuos metus pradėjome tirdami tik 173 baudžiamąsias bylas. Nužudymų geografija jau kuris laikas nesikeičia - daugiausia šių sunkių nusikaltimų įvykdoma didžiausiuose mūsų šalies miestuose - Vilniuje (2001 m. užregistruota 40, išaiškinta 33), Kaune (užregistruota 54, išaiškinta 37), Klaipėdoje (užregistruota 22, išaiškinti 23, liko neišaiškinta 5), Šiauliuose (užregistruota 9, išaiškinti 6), Panevėžyje (užregistruota 10, išaiškinta 9, liko neišaiškinta 5). Praėjusiais metais po 12 tyčinių nužudymų užregistruota Klaipėdos, Panevėžio ir Jonavos rajonuose, po 10 - Vilniaus ir Kėdainių rajonuose. Šią šiurpią statistiką kiek "sušvelnina" žinia, jog net dvidešimt keturiuose teritoriniuose policijos komisariatuose šie sunkūs nusikaltimai praėjusiais metais buvo išaiškinti.
Daugumą šių nusikaltimų būtų galima įvardyti buitiniais, kai nužudoma įsiplieskus kivirčui dažniausia girtaujant. Tačiau ne mažesnę dalį sudaro atvejai, kai žmonės nužudyti ketinant juos apiplėšti. Ir tik 12 įvykdytų žmogžudysčių priskirtinos kriminaliniam pasauliui - tiek žmonių buvo nužudyta nusikalstamoms grupuotėms aiškinantis tarpusavio santykius.
- Analizuojant statistiką pastebima, jog daugiausia nužudymų kreivė išaugo - net 12,5 procento Kaune. Pastaruoju metu jų išaiškinama žymiai mažiau. Kuo būtų galima paaiškinti šių nusikaltimų protrūkį - gaujų karais, prastu policijos prevenciniu darbu?
- Vienareikšmio atsakymo negalėčiau rasti, neatmestinos ir šios dvi prielaidos. Antai praėjusiais metais Kaune buvo nužudyti trys asmenys, priskiriami šio miesto organizuotom nusikalstamoms grupuotėms, penktas kaunietis, R.Darkevičius snaiperio buvo nušautas Vilniuje.
Organizuotos nusikaltėlių grupuotės įsitvirtinusios visuose stambiausiuose šalies miestuose. Tačiau praėjusiais metais, sakykime, Vilniuje, nė vienas gaujos narys nebuvo nužudytas, oficialiai nežinoma, ar buvo į juos kėsintasi. Šiauliuose pastaruoju metu nusikaltėliai santykius aiškinasi tik kumščiais. Kodėl Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje neapsieinama be kraujo praliejimo?
- Panevėžys - sunkiai prognozuojamų vietos nusikaltėlių miestas, kurių nesupranta, "bendros kalbos" neranda kitų didmiesčių nusikalstamos gaujos, jų veiksmai neprognozuojami ir sunkiai "telpa" į tam tikrus nusistovėjusius kriminalinio pasaulio rėmus. Šiame mieste neegzistuoja nusikaltėlių pasaulyje galiojančios normos apie "autoritetų neliečiamybę", o pastaruoju metu su bendrais stengtasi susidoroti bijant, kad nebūtų atskleisti kartu daryti nusikaltimai. Tai akivaizdžiai patvirtina sėkmingai tiriama mažeikiškių Kiesų nužudymo byla.
Organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje - jau daugiau kaip dešimt metų. Nenuostabu, kad "į gyvenimą" ateina nauja karta, kuri taip pat nori lengvo pinigo, planuoja užsiimti kontrabanda, kitais lengvą gyvenimą lemiančiais nusikaltimais. Kitaip tariant, nori nenori, naujai atsirandančios grupuotės kėsinasi perimti "senių" įtakos zonas. Logiška, jog viena pusė be kovos nenori susilpninti pozicijų, kita, pamačiusi, jog jai nenusileidžiama, griebiasi teroro ir žmogžudysčių. Būtent tuo galima paaiškinti nusikalstamų grupuočių narių žudynes Kaune, Klaipėdoje. Tuo tarpu Vilniuje, Šiauliuose, remiantis operatyvine informacija, tarp jaunų ir senų grupuočių dėl įtakos sferų taip pat vyksta nuožmo kova, tačiau kilusius konfliktus stengiamasi numalšinti diplomatiškai. Kitaip sakant, šiuose miestuose nusikaltėliai yra labiau išprusę ir supranta, jog žudynės nėra reikalingos nė vienai konfliktuojančiai pusei. Antai sostinės kriminalinė policija turi nemažai operatyvinės informacijos apie tarpusavio santykių aiškinimąsi, tačiau nė vienas konflikte nukentėjęs asmuo ne tik nesikreipė, bet ir slepia, kad konflikto metu buvo sužalotas.
Kita vertus, konfliktuojančias puses neretai "atšaldo" ir įstatymo numatytos bausmės. Antai už nužudymą gali grėsti kalėjimas iki gyvos galvos, tuo tarpu paaiškėjus "lengvesniam konflikto sprendimo būdui" dažnam net negresia reali laisvės atėmimo bausmė.
Nors Kaune nužudyti net keturi nusikalstamų grupuočių nariai, nepasakyčiau, jog šio miesto "jaunimas" yra kvailesnis ir nesukalbamesnis. Jis paprasčiausia "karštesnis".
"Jaunimo" problema ypač aktuali Klaipėdai, mat per uostamiestį eina ne tik kontrabandos įvairiomis prekėmis gijos, bet ir narkotikų kelias.
Nusikalstamų grupuočių esti kiekviename mieste, tačiau pagal jų veiklos pobūdį negalima teigti, jog jos yra organizuotos.
- Dėl kasdienių žmogžudysčių neretai tenka priekaiškus išgirsti ir policijai. Tačiau ar ši apkalta, net ir atmetus silpną finansinę padėtį, būtų teisinga, ar žmogžudysčių priežasčių nereikėtų ieškoti kasdieniame gyvenime, kai neretas nepajėgus sudurti galo su galu?
- Remiantis šių nusikaltimų statistika, šalyje išties dominuoja buitinės žmogžudystės arba nužudoma plėšiant. Būkime atviri ir teisingi, šių nusikaltimų prevencija yra neymanoma, kol nepagerės šalies ekonominė situacija. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. Sakykime, Kauno miesto policija neretai kaltiname dėl prasto nužudymų išaiškinimo. Tačiau pastebime, jog keitėsi ne tik šio miesto policijos vadovai, bet ir eilinis personalas. Taigi norisi paklausi - per kiek laiko ką tik pradėjusiam apylinkės inspektoriui galima perprasti jo žinion patekusį "kontingentą", prognozuoti, kur gali įvykti nusikaltimas ir kas gali būti potencialus nusikaltimo vykdytojas? Manau, jog pagrindinė žmogžudysčių varomoji jėga - prasta šalies ekonominė padėtis, žmonių mentalitetas. Štai praėjusiais metais 173 žmogžudystes įvykdė tik pradinį išsilavinimą turintys žmonės, už tokį pat nusikaltimą kaltinimai pareikšti 128 vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims. Susumavus, žmones nužudė 255 niekur nedirbantys ir nesimokantys šalies piliečiai.
Praėjusiais metais kriminalinė policija sulaikė 29 nepilnamečius, įtarus juos įvykdžius žmogžudystes arba jose dalyvavus. Dėl to nebūčiau linkęs kaltinti nei tėvų, nei policijos - akivaizdu, jog rytdienos žmogaus ugdymu šiandien mažai užsiima pedagogai.
Kita vertus, ne tik nusikaltimų prevencija, bet ir jų išaiškinimas didžia dalimi priklauso nuo aplinkinių žmonių, gerai pažinojusių ne tik auką, bet ir įtariančių nusikaltimo padarymo priežastis, o galbūt žinančius ir įtariamuosius. Ne paslaptis, jog daugelį žmogžudysčių padeda atskleisti greta aukos gyvenę asmenys, su kriminaline policija bendrauja - tačiau tai jau kita tema, - ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Neklysdamas iš patirties galiu konstatuoti, jog visuomenė daug žino, tačiau, problema, ne visados nori atvirai pasakoti. Net, sakykime, nukentėję asmenys, atliekant tardyminius veiksmus, drįsta viešai kalbėti apie įtariamąjį. Antai nesenas pavyzdys, kai Kėdainių rajone buvo užpultas ir apiplėštas Latvijos vairuotojas - vyras atpažino, kas prieš jį panaudojo smurtą, tačiau to oficialiai nenorėjo patvirtinti. Jo vienintelis motyvas - jam dar ne kartą reikės tuo keliu važiuoti. Kai taip elgiasi auka, išsivysto ir savotiška nusikaltėlio psichologija, jis linkęs rizikuoti, kad jo "nepažins" ir kita galima auka. Ar galima išvengti šios nukentėjusiojo baimė? Manau, tai nėra baimė, o paprasčiausias negalvojimas apie tolesnes pasekmes.
Juokais klausiama: kuo žmogus skiriasi nuo žvėries? Aš atsakyčiau taip: sotus žvėris kitos aukos nesirinks. Tuo tarpu žmogus sotumo jausmo nejaučia.
- Prakalbote apie aukų baimę. Tačiau įstatymo numatyta, jog teismo procese gali dalyvauti ir įslaptintas liudytojas. Nejaugi norinčių tokiais tapti neatsiranda?
- Tai ne policijos, nukentėjusiųjų ar liudytojų problema. Praktikoje patirta, jog į įslaptintus liudytojus "kreivai" žiūri teismas, pasitaiko, jog jų asmenybės gali būti paviešintos. Logiška, jog niekas nenorės rizikuoti ir atsidurti galimo taikinio vietoje, būgštaudamas, jog dėl parodymų gali būti su juo susidorota. Tokią teismų poziciją suprasti nesunku - jei žmogus sąžiningas, jis neturėtų ko slėpti, tad jo parodymus teismai vertinami kritiškai.
- Tačiau, komisare, sutikite, jog nemiela pergyvenant, kas įtariamasis, kaltinamasis arba jau nuteistasis po kurio laiko gali sudeginti jūsų mašiną, pro kambario langą įmesti butelį su padegamuoju skysčiu, kaip nors kitaip atkeršyti...
- Mano atsakymas būtų vienas - jei žmogus bijo, jis bailys pasiliks iki gyvenimo pabaigos. Tokia pozicija naudinga ne nukentėjusiam, o nusikaltėliui, galvojančiam apie savo nebaudžiamumą.
- Nusikaltėliu nėra gimstama, juo tampama. Tam įtakos turi ne tik aplinkiniai žmonės, bet ir potencialų nusikaltėlį pasiekianti informacija. Greičiausia čia ne paskutinį vaidmenį vaidina ir masinės informacijos priemonės, neretai su pasigardiavimu kalbančios apie įvykdytas žmogžudystes?
- Nusikaltėlio charakterio formavimuisi įtakos turi begalė veiksnių, tame tarpe ir gaunama informacija per spaudą, televiziją, radiją. Anksčiau buvo bandyta analizuoti, kuri žiniasklaida yra "kruvinesnė", vaidinanti neigiamą vaidmenį potencialaus nusikaltėlio psichikai. Daugumos nuomonė sutapo - tai buvo Baltijos televizijos kriminalinė laida "Kruvinoji banga". Džiugu, jog šią laidą rengiantys žurnalistai pasitaisė, ir dabar mes nei jiems, nei kitiems spaudos ar televizijos leidiniams priekaištų neturime. Deja, tai nepasakytina apie įvairių televizijos stočių kas vakarą rodomus kovinius filmus, detektyvus, kuriuose gausu ne tik smurto, prievartos scenų, bet detaliai pavaizduojamas ir pats nusikaltimas. Manyčiau, kol panašios laidos bus prieinamos paaugliams, dėl gausių žmogžudysčių nereikėtų kaltinti vien policijos, ekonominės šalies būklės. Mat daug ką lemia žmogaus sąmonėje susiformavęs įvaizdis.
Kalbėjosi Valdas KVEDARAS
P.S.
Publikaciją galima iliustruoti lentelėmis arba grafikais apie nužudymus:
Tyčinių nužudymų tyrimas 2001 metais --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Apskritis Užregistuota Išaiškinta Neišaiškinta Išaiškintų nužudymų procentas -----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Alytaus 11 14 2 87,5
Kauno 99 81 33 71,05
Klaipėdos 45 41 10 88,24
Marijampolės 20 19 2 90,48
Panevėžio 32 29 8 78,38
Šiaulių 33 24 2 92,31
Tauragės 15 13 2 86,67
Telšių 15 13 6 68,42
Utenos 21 14 3 82,35
Vilniaus 86 69 8 89,61
Asmenys, praėjusiais metais sulaikyti įtarus nužudymais:
14-15 metų - 5
16-17 metų - 31
18-24 metų - 100
25-29 metų - 56
virš 30 metų - 165
Turintys aukštąjį išsilavinimą - 11, aukštesnįjį - 18, profesinį - 21, vidurinį - 128, pradinį - 173, neraštingi - 6
T.t.: darbininkai - 12, tarnautojai - 3, moksleiviai - 29, nedirbantys ir nesimokantys - 255.
-
-
