Vėluojant Darbo tarybų įstatymui, todėl nesant galimybės priimti Darbo kodekse numatytus kolektyvinius susitarimus, darbdaviams bus leista sprendimus dėl darbo ir poilsio laiko, nemokamų atostogų, darbo apmokėjimo, materialinių sutarčių sudarymo ir pan. priimti gavus darbo kolektyvo pritarimą.
Tokį siūlymą Vyriausybei skubos tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgusi į Pramonininkų konfederacijos išsakytus priekaištus.
Darbo kodekso nuostatos numato, kad šiuos sprendimus darbdavys gali įgyvendinti tik su darbuotojų atstovais per kolektyvines sutartis, tačiau Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso ne daugiau kaip 10 proc. dirbančių žmonių, atitinkamai ir kolektyvinių sutarčių sudaroma nedaug.
Įstatymiškai įteisinus Darbo tarybas, būtų sukurtos prielaidos darbuotojams net ir nekuriant profsąjungos sudaryti su darbdaviu kolektyvines sutartis. Darbo taryba, kaip apibrėžta projekte, tai įmonės darbuotojų išrinkti atstovai, ginantys darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Anot ministerijos, Darbų tarybų įstatymo projekto derinimas užsitęsė dėl socialinių partnerių nesutarimų. Be to, projektas buvo pateiktas Tarptautinės darbo organizacijos ekspertų vertinimui ir koreguojamas, atsižvelgiant į jų pastabas. Prognozuojama, kad jo priėmimas gali užsitęsti ir Seime.
Atsižvelgus į Pramonininkų konfederacijos pasiūlymus, Vyriausybei teikiama ir dar viena pataisa, kad įmonėse, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir nesant kolektyvinės sutarties, darbo kodekso nuostatos dėl nemokamų atostogų, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbų, susijusių su visiška materialine atsakomybe, būtų taikomos, kaip tai numatyta darbo tvarkos taisyklėse.
Ši nuostata galiotų ir priėmus Darbo tarybų įstatymą.
ELTA
