Mantas LIDEIKIS
Tolimųjų reisų vairuotojai panašūs į jūrininkus. Savo - "fūromis" vagojantys tiek Rytų, tiek Vakarų Europos kelius, ištisomis savaitėmis jie nemato namų. Vos spėja grįžti, pasidžiaugti žmona, vaikais ir vėl - į kelią. Daugeliui sunkvežimio kabina - ir namai, ir virtuvė, ir valgomasis, ir miegamasis bei darbo kabinetas. Šie žmonės kalba storžieviška "kietų" vyrų kalba, supranta tik savą, vairuotojišką humorą ir paklūsta kitiems žmonėms ne visai suvokiamoms taisyklėms.
Jų darbe daug daugiau pavojų, nei romantikos. Toli nuo namų, svečiose šalyse kylančias problemas ir sunkumus tenka spręsti tiems. Beveik niekuo kitu negali pasikliauti. Todėl kartais vyrams tenka iškęsti daug daugiau, nei jie linkę atskleisti. Tačiau vieną kitą istoriją iš jų išgirstame.
Sutvarstė - ir "sudie"
Be abejonės, išvažiuojant į užsienį kiekvienas žino, kad ilgai būnant kelyje galima ir susirgti, ir susižaloti. Tai pasitaiko ne taip jau retai. Dažniausias sveikatos negalavimas - sloga, mat vairuotojai persišaldo keliaudami pravirais langais. Į nubrozdintus pirštus ar menkesnes traumas visi žiūri kaip į normalų reiškinį. Nors pasitaiko, kad nori nenori tenka susipažinti su kai kurių užsienio šalių klinikų medikais ir aptarnavimu. Kad ir kaip keiktume savo šalies medikus, pakliuvę į ligonines užsienyje, ne vienas užsidega meilę savo tėvynės medicinai. Tą neseniai patyrė ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis kaunietis Tadas Vygantas (43 m.). Rugsėjį vykusi jo kelionė į Didžiąją Britaniją nutrūko anksčiau laiko.
Leisdamasis į kelią sveikas vyras nė negalvojo, kad jam gali nutikti nelaimė. Pasak Tado, apie tai, kad gresia vienoks ar kitoks pavojus, galvojama nuolat - juk darbas ant ratų, vis kelyje. Tačiau kiekvienas yra įsitikinęs - jam taip nenutiks. Antraip vargu ar iš tokių kelionių grįžtum sveikais nervais.
Deja, šį kartą Tadui teko kitokia lemtis. Londone, iškraunant prekes, jis paslydo ir nukrito nuo pakrovimo rampos. Nors rampa neaukšta, tačiau kritimas buvo labai nesėkmingas, į grindinį stipriai stuktelėjo galvą. Keletą minučių vyriškis gulėjo be sąmonės, visiškai atsigavo tik atsidūręs ligoninės priėmimo skyriuje. Čia iš pradžių viskas ėjosi gerai, buvo suteikta visa reikiama pagalba, atlikti būtini tyrimai, padaryta rentgeno nuotrauka. Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nustatę vyrui gana sunkią galvos smegenų traumą bei kaukolės skilimą, Londono ligoninės medikai pasiūlė vykti namo. Sutvarstę sužeistą galvą, patarė kuo daugiau gulėti ir mažiau judėti. Suprantama, buvo pasiūlytos ligoninės paslaugos, bet Tadas sužinojo, jog už kiekvieną čia praleistą dieną ir suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas jam teks sumokėti iš savo kišenės. Sumetęs, kad tai jam kainuotų keletą tūkstantėlių svarų, vyriškis nusispjovė ir ryžosi keliauti namo. Dirbti jis negalėjo, nors jam su partneriu dar reikėjo paimti krovinį ir keliauti į Vokietiją, o jau tik paskui sukti link Lietuvos. Užsakymo juk nepaliksi, todėl Tado porininkas ryžosi keliauti vienas, o Tadą sutiko iki Lietuvos pavežti link ten riedantis kitas tolimųjų reisų ekipažas.
Tai buvo viena iš sunkiausių kelionių. Kaip buvo rekomenduota, pagulėti Tadas galėjo nedaug. Siaurą gultą tekdavo užleisti vienam iš vairuotojų - juk kol vienas vairuoja, kitas nori nenori turi nusnūsti. Nuo vairuotojų poilsio priklauso laiminga kelionės baigtis. Todėl Tadui daugiausia teko kratytis sėdomis, kartais iš nuovargio nejučiomis užsnūstant ir netyčia vėl užsigaunant sužalotą galvą. Iki tol nežinojęs, kas tai yra galvos skausmai, dabar vyriškis juos kentė nuolat. Apmalšindavo tik nuskausminantys vaistai, kurių pagal receptą dar nusipirko Londone.
Pagaliau pasiekęs tėvynę vyras iš karto buvo paguldytas į ligoninę, čia pradėtas rimtas, kelias savaites trukęs gydymas. Jis nesibaigia ir dabar, šiuo metu Tadas sveikatą taiso sanatorijoje. Pasak jo paties, galvos skausmai mažėja, tačiau visiškai dar nepraėjo. Kol kas vairuotojas nemano, kad norėtų keisti darbą, bet sako, jog užsienyje geriau nesusirgti ir nesusižeisti.
Savaitė kabinoje
Panašią istoriją, susijusią su išvykomis į svečias šalis ir pabendravimu su kitų valstybių medikais, patyrė ir kitas kaunietis, įmonėje "Manriva ir Ko" vairuotoju dirbantis Virgis Komantauskas (48 m.). Šios įmonės furgonai dažnai rieda ne tik į Vakarus, bet ir Rytus. Todėl Virgiui puikiai pažįstami ne tik vakarietiški, bet ir rusiški keliai, jų tradicijos.
Šių metų vasario mėnesį vyras Rusijoje taip pat buvo patekęs į labai ir sudėtingą situaciją. Atvežęs vieną krovinį į Peterburgą, ten pasikrovęs kitą gabenti į Klaipėdą, Virgis ketino leistis į kelią. Prieš ilgą kelionę nutaręs pasistiprinti, sustojo vienoje aikštelėje miesto pakraštyje. Lipant iš mašinos kabinos, koja slystelėjo ant apledėjusių laiptelių ir neišlakęs pusiausvyros Virgis žnektelėjo žemėn. Na būtų tik pusė bėdos į purviną sniegą nukristi, bet koja užsikabino už tų laiptelių ir taip nepatogiai pasisuko, kad nuo nepakeliamo skausmo vyriškiui sąmonė aptemo. Vyriškis suprato, jog be pagalbos, ko gero, net neįlips į kabiną.
Ėję pro šalį du jauni vyrukai stiprų skausmą kenčiančiam ir dejuojančiam žmogui iškvietė greitąją pagalbą. Atvykęs senyvas gydytojas apžiūrėjęs koją įtarė, kad ši bus lūžusi, nors pats nelaimėlis nenorėjo tuo patikėti. Tačiau sutiko nuvykti į ligoninę persišviesti. Padarius rentgeno nuotrauką abejonių nebeliko - buvo lūžę kojos pėdos kaulai, pažeistas čiurnos sąnarys. Vietiniai traumatologai suleido nuskausminamųjų ir sugipsavo. Po to nepagailėjo patarimų, kaip elgtis, kad koja greičiau gytų, ir - viso gero, laimingo kelio į Lietuvą brangią.
Priėmimo skyriaus sesutė iškvietė taksi, taip Virgis pasiekė savo automobilį. Laimei, paslaugus taksi vairuotojas padėjo įlipti į kabiną, bet tuo visa parama ir baigėsi. Pamatęs, kad bėda nemaža, Virgis susisiekė su savo įmonės vadovais. Šie susirūpino ne tik pačiu vairuotoju, bet ir kroviniu, kuris turėjo būti pristatytas laiku, o dabar paaiškėjo, kad vėluos. Pažadėjo kaip galima greičiau išsiųsti kitą vairuotoją.
Deja, kol buvo sutvarkyti formalumai, kol žmogus atvyko, praėjo beveik savaitė.
Per tą savaitę sunkvežimio kabinoje įkalintam Virgiui teko išmokti gyventi naują gyvenimą. Koks tas gyvenimas, reikia pamėginti bent įsivaizduoti. Nuolatos sugipsuotą koją varstantis skausmas pasirodė besantis mažiausia bėda. Kur kas svarbiau buvo asmeninės higienos, mitybos ir šildymo reikalai. Kad nesušaltų, Virgis turėjo nuolat kūrenti vilkiko variklį - spaudė ne toks jau švelnus šaltukas. Maistas pasibaigė, o arti nebuvo parduotuvės. Teko prašyti praeivių paslaugų. Neturėdamas kitos išeities vyriškis buvo priverstas pasikliauti visiškai nepažįstamais žmonėmis, duoti jiems pinigų, kad šio to parneštų iš parduotuvės. Tokio streso nelaimėlis dar niekuomet nebuvo išgyvenęs. Būdavo naktų, kai negalėdavo sudėti bluosto.
Todėl kai vieną dieną pagaliau atvyko žmonės iš Lietuvos, jis neįstengė sulaikyti ašarų.
Beje, grįžusio į Lietuvą Virgio laukė gana ilgas gydymo kursas. Pasirodo, Rusijos traumatologai ne viską atliko kaip pridera - koją teko operuoti. Keletą mėnesių ji buvo sugipsuota, o skausmas dar ilgai nesiliovė.
Tačiau tebekęsdamas skausmą Virgis vėl grįžo į darbą. Juk gyventi reikia, o vaistai ir gydymas net ir čia - brangus malonumas. Šių išlaidų niekas nekompensavo.
Išeitis - nesusižeisti ir nesusirgti
Deja, pasirodo, jog iš esmės nei vienas, nei kitas vairuotojas nieko kito svečiose šalyse tikėtis ir negalėjo. Būdami Lietuvos piliečiais, nors čia ir turintys visas socialines garantijas, svetur šie žmonės teturėjo teisę tik į skubią ir neatidėliotiną pagalbą. Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Veronikos Pečkienės, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos mūsų apdraustiesiems užsienyje nepriklauso. Nuo 2005 metų liepos 1-osios visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu ir vykstantys dirbti į Europos Sąjungos valstybes ar ten komandiruojamai darbo reikalais teritorinėse ligonių kasose nemokamai gali gauti vadinamąsias Europos sveikatos draudimo korteles. Tačiau šios kortelės užtikrina tik nemokamą pirmąją medicinos pagalbą. Tuo tarpu už visas kitas medicinos paslaugas teks mokėti iš savo kišenės. Taigi, jei užsienyje susižeisi, žaizdą tau susiūs, bet už perrišimą turėsi susimokėti pats. Arba keliauk į gimtinę ir gydykis. Be to, negali kreiptis kur panorėjęs, o tik į valstybines gydymo įstaigas. Jų sąrašą ir telefono numerius geriausia žinoti iš anksto.
Rusijoje, beje, nemokamai pirmąją pagalbą suteiks bet kuri ligoninė ar greitoji pagalba - net ir be jokių kortelių. O toliau kaip ir Europoje - už kitas paslaugas patuštink piniginę. Žinoma, šioje šalyje dar gajus neoficialus atsiskaitymas, pigesnis nei oficialusis. Šį metodą lietuviai labai gerai išmano - idėjai gydytojui į kišenę, ir bent kurį laiką būk ramus. Tačiau Vakaruose šis metodas visiškai neveiksmingas, medikai tokio atsidėkojimo nesuprastų.
Todėl vairuotojams ir vežėjų įmonėms siūloma papildomai sveikatą ir gyvybę draustis draudimo bendrovėse. Šios bent įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui apmokėti patirtas gydymo išlaidas, pargabenimą į gimtinę. Daugelis yra linkę skeptiškai žiūrėti į draudimo paslaugas. Bet iki tol, kol susiduria su bėda...
