Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pradžiai - truputis aritmetika paremtos informacijos. Kaip jau keli mėnesiai giriasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, nuo šių metų liepos 1-osios valstybė, sekdama daugumos Europos šalių pavyzdžiu, pradėjo skatinti šeimas auginti ir išlaikyti vaikus. Trumpai tariant, nuo šiol už kiekvieną vaiką iki trejų metų motinai skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka (93,75 lito), o jei mamytė turi tris ar dar daugiau vaikučių, kasmėnesinė parama mažiausiesiems (iki šie sulauks trejų metų) išauga keturiasdešimčia litų (137,50 lito). Už kiekvieną vaiką nuo trejų iki septynerių metų tėvams išmokama po 50 litų, o jei šeima daugiavaikė (auga trys ar daugiau vaikų), tokia išmoka skiriama kiekvienam vaikui iki 18 metų. Na, o jei pilnametis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje - po pusšimtį litų gaus iki 24 metų. Viskas būtų puiku, jei įsigilinus į tokias išmokas palaiminusius įstatymus nepaaiškėtų, kad valstybė dar kartą nusigręžė nuo tvarkingų, iš paskutiniųjų besistengiančių šeimų, o visą dėmesį ir piniginę paramą nukreipė į bebaigiančių degraduoti, asocialų gyvenimą gyvenančių šeimynėlių kiauras kišenes.
O gal padėtis nėra tokia bloga, kaip manome? Pašalpų mokėjimo dieną "Akistatos" žurnalistai netikėtai apsilankė Jonavos rajono Šilų seniūnijos kaimuose, sunkiausiai besiverčiančiose, daugiausia problemų seniūnijos darbuotojams sukeliančiose šeimose. Jas surasti padėjo seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenė Palevičienė.
Padidintos rizikos šeimų mažėja
Šilų seniūnijoje užregistruotos 56 daugiavaikės šeimos, iš kurių net dešimtyje auga 5 ir daugiau vaikučių. "Vaiko pinigai" skiriami 128 vaikams. Seniūnijos socialinė darbuotoja E. Palevičienė visas šias šeimas ir jų atžalas pažįsta kaip nuluptas, neneigia turinti už ką jas pabarti. (Tiesa, žodžio "asocialus" socialiniai darbuotojai vengia - tokias šeimas mieliau vadina "padidintos rizikos" šeimomis.)
Ilgą laiką Šilų seniūnijoje įsikūrusios motinos palaidūnės negaudavo į rankas jokių išmokų - pinigai būdavo pervedami į artimiausią parduotuvę, kurioje viskas smulkiai suregistruojama, ką ir kada pirkai, kiek mokėjai. Taigi nelieka jokių šansų už vaikams skiriamą piniginę paramą įsigyti "šnapsiuko", alaus, vyno ar cigarečių. Rugpjūčio mėnesį - pirmąsyk po ilgo laiko tarpo - "vaiko pinigai" ir kitos sunkiai besiverčiančioms šeimoms priklausančios piniginės išmokos buvo išmokėtos grynaisiais. Anot E. Palevičienės, pinigų gavėjoms suteikta proga įrodyti, kad jos jau išmoko tinkamai elgtis su pinigais. Jei paaiškės priešingai, daugiau, girdi, tokių eksperimentų tikrai nebus.
Už karčias pastabas - padėka!
Taigi praveriame Markutiškėse gyvenančios Jūratės Leontjevos ( 39 m.) trobos duris. Šeimininkę randame blaivut blaivutėlę, tačiau į svečius užsukusi draugė - labai įtartinos išvaizdos... Ant stalo - nei užkandos, nei gėrimų. Apie tai, girdi, nėra kada galvoti - laukia darbai pas ūkininką.
Jūratė skubiai ištraukia vaikams jau nupirktas naujas kuprines, o kitų mokyklinių reikmenų tvirtina važiuosianti pirkti ryt. Trijų vaikų (penkiolikmetės Kristinos, 12 metų Rimuko ir šešerių Osvaldo) motina džiaugiasi, jog nuo liepos pradėti mokėti pinigėliai vaikams ir viliasi, kad, taupiai sukantis, valstybės paramos užteks ir mažiesiems, ir apmusijusių kambarių remontui.
- Aš tai jau tikrai dabar negeriu, - surasta pas kaimyną socialinei darbuotojai E. Palevičienei puolė prisiekinėti kitame šio kaimo name gyvenanti Danguolė Saukalienė (34 m.), trylikametės Dovilės, 12 metų Mindaugo ir šešerių Aivaro mama. - O už tai, kad susitvarkiau, esu labiausiai dėkinga Šilų seniūnei Irenai Kuršatienei ir, žinoma, jums, inspektore...
"Akistatos" žurnalistei prisipažinusi, kad nuo šių moterų ne kartą gavusi geros pylos, Danguolė sakė pagaliau suvokusi, kurlink veda pražūtingi svaigalai, ir dabar stengiasi nuo jų bėgti kuo toliau. Hm, gal Danguolė ir teisybę sako...
Nieko bloga nepastebime ir Šiluose įsikūrusios Jūratės Augienės (38 m.) namuose: kambarėliai sutvarkyti, maisto - užtektinai. Dukra Vitalija (13 m.) paaiškina, jog mamytė išėjusi uždarbiauti. Ar mergaitė nebijanti, kad gautus "vaikų pinigėlius" mama prašvaistys savoms reikmėms? Vitalija patikina, jog mama jau seniai nebegerianti, nes ji, vyriausioji dukra, to nuolat prašanti, net maldaujanti. Ir mamytė klauso...
Pasinaudojusi proga, kad užsuko į svečius seniūnijos darbuotoja, Vitalija pasiguodė iki šiol iš buvusios globėjos Rimos (pas ją su sesute Gintare gyveno, kai motinai buvo apribotos teisės) neatgavusi paskolintų kelių dešimčių litų (juos Vitalijai esą buvo atvežusi mama) nei drabužėlių. Nors ir keista, kelerius metus globojusi dvi sesutes ir už tai kas mėnesį gaudavusi po 1 000 litų, minėta globėja, kaip tvirtino mergaitės, į jų banko sąskaitą nepervedė nė lito! Nepaisant to, ji esą ir toliau užsiima tokia veikla - turi nemažai globotinių, tiksliau, anot kalbintų mergaičių, tarnų... Tikėkimės, kad perskaičiusi šiuos žodžius globėja susigės ir sugrąžins vaikams visas skolas...
Priekaištai dėl to, kad išmokama per mažai pinigų
Šilų bendrabutyje apsilankėme pas Oksaną Cechanaveckaitę (28 m.). Septynerių metukų Šarūno, šešerių Vaidos ir trimečio Tomuko mama pasisakė ką tik grįžusi iš Jonavos turgaus, kur pigiau prisipirkusi maisto produktų. Du dar neiškrauti krepšiai buvo pridėti margarino, aliejaus, kruopų, makaronų ir kitokių gėrybių; šalia - pirkiniai būsimam pirmokėliui vyriausiajam sūnui. Nors moteris ir džiaugėsi valstybės skiriama parama, tačiau, sakė, lauktų dar didesnės... Pasiteiravus apie girtavimą ir nesutarimus su sugyventiniu (pro ryškiai uždažytas akis viename paakyje pastebėjome kraujosruvą), Oksana prisipažino pati netyčia nugriuvusi ir susižalojusi, o vėliau patikslino "gavusi", nes "pati buvusi kalta". O svaigalų - garantavo - jau nebeatmenanti, kada ragavusi.
Kita bendrabučio gyventoja, Edita Orlauskaitė (33 m.), augina tris mažamečius (5 metukų Arminą, ketverių Andrių ir dvejų Gabiją) ir laukiasi ketvirtojo. Edita prisipažįsta visai nesidžiaugianti būsimu šeimos pagausėjimu, nes esą ir taip sunku jai, vaikams ir sugyventiniui išsitekti mažyčiame kambarėlyje. Moteris prisipažino pusę gautų "vaikų pinigėlių" jau nebeturinti, nes atidavusi skolas, o likusius 60 litų išleisianti maisto produktams. Kiek laiko galima "tempti" su tiek pinigų, esą geriau neskaičiuoti... Vėliau, girdi, teks gyventi pusbadžiu, nes pas ūkininką uždarbiaujantis sugyventinis parneša labai nedaug - kas šiais laikais mėtosi pinigais... Kalbėdamasi su žurnalistais Edita net apsiverkė - kaip, girdi, sunku tokį pulką vaikų išlaikyti, o valstybė šelpia labai menkai... Poniai Editai telieka priminti, jog vaikais rūpintis, užtikrinti jiems sotų ir laimingą gyvenimą visų pirma yra tėvų pareiga... Kita vertus, negalima nesutikti, kad šiais laikais toli gražu ne visos šeimos išgali vaikus aprūpinti net minimaliausiomis reikmėmis. Dėl to ir reikia iš anksto planuoti, kiek vaikų auginsi, ar pajėgsi juos išmaitinti, aprengti, išleisti į mokslus...
Namie - geriausia
Bene didžiausią skurdą išvydome Milagainiuose, pas Ireną Kubiliūnienę. Keturiasdešimtmetės septynių vaikų motinos namie nesuradome - tarpdury kelią pastojusi vyriausia dukra Rita (19 m.) pareiškė, kad mama "kažkur išvažiavusi", o mažesnieji broliukai patikslino, jog į Jonavą. Ko - neaišku.
Sukiužusios trobelės kambarėlyje išvydusi baisią netvarką (aplink - krūvos skudurų, tarp kurių su katinu miega dvejų metukų Neilas; įjuodusi patalynė - be užvalkalų; ant žemės - kalnai šiukšlių ir popierių; kampe - pilnas naktinėms "reikmėms" naudojamas kibiras ir t. t. ) socialinė darbuotoja Eugenė Palevičienė nesusilaikė Ritos nesugėdijusi. Girdi, esant jau "visa pana", o nesugebanti susitvarkyti. Prisidažiusi gražuolė tik pečiais patraukė. Atseit tvarkyk netvarkęs - po kelių minučių vėl bus apkuista. Broliai, girdi, labai padykę, netikę... Išgirdę tokias pastabas mažesnieji iškart griebėsi šluotos... Kad ir ankšta, kad ir dvokia, nešvaru ir skurdu, vaikai sakė tokio gyvenimo nemainytų į prabangųjį valdiškuose globos namuose.
- Visur gerai, bet namie - geriausia, - vienas per kitą ėmė čiauškėti murzini mažamečiai, kurį laiką jau pagyvenę globos namuose.
Dešimt klasių baigusi vyriausioji I. Kubiliūnienės dukra sakė girdėjusi, kad nuo liepos 1-osios už kiekvieną vaiką bus mokama po 50 litų, ir inspektorės pasiteiravo, ar jai, jau devyniolikmetei, ši pašalpa nebus didesnė. Kelerius metus atsilikusi mergina nuo rugsėjo 1-osios sakė mokslus pratęsianti "vakarinėje" - kad tik gautų nors ir tuos 50 litų, tačiau susinervino išgirdusi, jog pašalpa mokama tik tiems pilnamečiams moksleiviams, kurie mokosi dieniniame skyriuje. Anot socialinės darbuotojos, Ritai būtų neprošal susirasti kokį rimtą nekvalifikuotą darbą, o per vasarą užsidirbti pas ūkininkus.
- Nu nu, vieną dieną prie šieno "paariau" - pūslės ant rankų iškilo, - Rita prisipažino daugiau pas ūkininkus kojos nekelsianti...
Iš tikrųjų, kam vargti, jei valstybė moka už nieką? Štai Irena Kubiliūnienė gavo ir "vaikų" išmokas, ir socialinę šeimos pašalpą - iš viso per 600 litų. Taupiai gyvenant, turint daržiuką ir pieno duodančią karvutę, rodos, visai neblogai.
Tačiau valstybės remiamos šeimos, anot socialinės darbuotojos, su tokiais "niekais" kaip daržas ar gyvulys neprasideda. Asocialų gyvenimą pamilusias (atsiprašau, padidintos rizikos) šeimynėles esą be galo sunku išmokyti užsidirbti pinigų, nelaukti pagalbos iš šalies. Reikia pripažinti, jog didelė dalis kaltės dėl to tenka tokias šeimas išpaikinusiai valstybei...
