Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Onkologinės ligoninės konsultacinė poliklinika. Prie kabinetų išsirikiavę laukia pacientai. Visi įsitempę, rankose lyg žvakes suspaudę siuntimus, viltingomis akimis nulydi kiekvieną išėjusį iš kabineto. Koridoriuje nesigirdi įprasto poliklinikoms šurmulio, niekas vienas kitam nesipasakoja nei apie savo ligą, nei apie vaikus ar anūkus. Tylą retkarčiais sudrumsčia nebent galvą į koridorių iškišęs chirurgas (čia pat savo kabinete jis šalina karpas, papilomas, apgamus ir kt.), kuris apsidairęs baksteli pirštu: "Dabar jūs užeikit"...
Staiga su trenksmu atsiveria durys ir iš kabineto energingai išlekia medicinos sesuo.
- Ar Jonas Balčiūnas yra? - garsiai klausia ji.
Iš už kampo išlenda toks čiuplutis, žilagalvis senukas.
- Aš... - nusigandęs išlemena.
- Vidurius mokat valyt ? - tardo sesutė.
Visi aplinkui klausiamai sužiūra į senuką.
- Tai kad man, tai kad aš... - dar labiau sutrinka žmogelis.
- Tai nieko, va parašiau jums vaistų, - porina toliau sesutė. - Ten bus viskas parašyta, kaip juos gerti. Ir išsituštinsit...
- Vajezau, - beviltiškai kvėpteli senukas, - kad man nepramuša...
- Aha, tuomet parašysiu klizmų, - tuoj pat nutaria sesutė. - Kokias 5 pasistatysit, ir pramuš. O kai pramuš, daktaras pažiūrės, kodėl nepramuša... Vidurių tyrimą padarys, - patikslina nevisai suvokiančiam pacientui.
Belaukiantieji eilėje vienas po kito lengviau atsidūsta. Blogiausio neišgirdo.
- Gal tam žmogeliui dar visai ne vėžys, - neišsilaikiusi šnypšteli man kaimynė.
Neilgai trukus vėl išnyra seselė.
- Ar Veronika Knispelytė dar laukia ? - grėsmingu balsu pasiteirauja ir visus įdėmiai nužvelgia.
- Aš būsiu... - nedrąsiai nuo kėdės pakyla moteriškutė.
Visų akys nukrypsta į ją.
- Reikia skrandį ir vidurius ištirti, - sako seselė, - tai zondą kiš ir į burną ir ten... Ar per vieną dieną ištversit abi procedūras?
- Gal, - išgąstingai šnibžda moterytė. - Man iš toli važiuot, tai gal ir būtų geriau per vieną kartą...
- Nu gal ne, - staiga nusprendžia seselė. - Čia tokios procedūros - nelabai malonios... Vienai užregistruosiu balandžio 21-ajai, o kitą - dar po savaitės. Ar gerai?
Moteriškė linksi galva.
- Sesutėle, gal jūs man surašykit ant popieriuko, ką ir kada reiks daryti, o tai aš iš to strioko nieko neatsiminsiu...
Koridoriuje belaukiantieji pamažu atlėgsta, vienas kitas nelinksmai šypteli ir vėl įsivyrauja slogi tyla.
