Julija S. rašo, jog maždaug ketverius metus draugavo su vaikinu, kuriam paskolino nemažai pinigų. Laiško autorė norėtų susigrąžinti skolą, tačiau nežino, kaip tai padaryti, nes gražiuoju su skolininku susitarti nepavyksta. Ji nurodo turinti draugo ranka parašytą skolos raštelį 3 000 litų sumai, taip pat 800 litų banko čekį bei elektroniniu paštu siųstus laiškus, kuriuose rašoma apie pinigų grąžinimą. Laiško autorė domisi, ar minėti įrodymai gali padėti susigrąžinti skolą, ir prašo patarti, kaip jai reikėtų elgtis bei nuo ko pradėti skolos išieškojimo procesą?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokį atsakymą:"Jeigu skolininkas negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, kad ta paskola jam būtų priteista. Tada antstolis galės pradėti priteistų pinigų išieškojimo procesą. Kad teismas priteistų skolą, ją suteikęs asmuo privalo įrodyti, jog iš tiesų buvo paskolinęs atitinkamą sumą pinigų. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatas faktiniai duomenys, pagrindžiantys tokį reikalavimą, gali būti nustatomi tokiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, raštiniais bei daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis. Įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos bei vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant galiojančių įstatymų.
Iš laiško matyti, kad pinigai buvo paskolinti jau galiojant naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui. Šiame kodekse nurodyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 litų. Konkrečiu atveju paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus pagal įstatymą atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš laiško žinoma, jog bent jau 3 000 litų sumai autorė turi paskolos raštelį. Tiesa, Civilinis kodeksas nustato, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais, tačiau tik tais atvejais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Taigi, jeigu laiško autorė nori susigrąžinti suteiktą paskolą, o skolininkas vilkina jos grąžinimą, ji turi teisę kreiptis į teismą bei paduoti ieškinį, kad paskolinti pinigai būtų priteisti. Tenka pažymėti, jog nurodytu atveju svarbu ir tai, ar, skolinant pinigus, buvo sutartas paskolos grąžinimo laikas, tai yra terminas, kuriam suėjus, paskola turi būti grąžinta. Civiliniame kodekse nustatyta, jog jeigu skolos grąžinimo terminas nėra apibrėžtas, skolininkas privalo grąžinti skolą per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius (šiuo atveju laiško autorė) pareikalavo tai padaryti, išskyrus atvejus, jei pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Dėl to patartina tokį reikalavimą pateikti per notarą, registruota pašto korespondencija bei kitais būdais, kad vėliau, reikalui esant, būtų galima įrodyti to reikalavimo pareiškimo faktą. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl paskolos priteisimo, neturėtų praleisti ieškinio senaties terminų, kurie nustatyti įstatymais. Nuo 2001 metų liepos 1 dienos galiojantis naujasis Civilinis kodeksas ieškiniams dėl paskolos priteisimo pareikšti nustato bendrąjį, t. y. 10-ies metų, ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Terminuotos paskolos atveju - nuo termino grąžinti paskolą suėjimo dienos. Jeigu terminas nenustatytas, ieškinio senatis prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Laiško autorei patariame kreiptis į advokatą, kuris, susipažinęs su konkrečiais paskolos suteikimo įrodymais, galės tiksliai juos įvertinti ir patarti, kaip pasielgti šioje situacijoje".
