Į teismą - kaip į loteriją
Kažin kaip pasijustų ligonis, jeigu jį apžiūrėję gydytojai nustatytų vis kitokią ir kitokią ligos diagnozę? Taip elgiasi teisybės "gydytojai" - teisėjai. Kai kurias bylas svarsto daugybė įvairaus lygio teismų, ir kone kiekvieno teisėjo sprendimas vis kitoks...
Tiktai pasiturintis ir pakankamai įtakingas asmuo teisėjo sprendimo laukia ramus, nerūpestingai šypsodamasis: jeigu nekaltas - bus tučtuojau išteisintas, o jeigu ir gerokai kaltas - galima bylos nagrinėjimą nutęsti iki senaties, galima sulaukti nuosprendžio "bausmės vykdymą atidedant". Tas "atidedant" seniai apaugęs negražiais gandais. Kalbama, kad tas ar anas teisiamasis, kuris turėjo atsidėjęs "juodai dienai" nemažą valiutos sumelę ir laiku ją pakišo teisininkams, sulaukė to magiškojo "atidedant"... Juk argi įmanoma teisėjui, prokurorui, tyrėjui, kontrolieriui "pilna jėga" mestis prieš storas pinigines ir senosios nomenklatūros galybę? Nieko nereiškia prireikus "įstatymą papildyti, patikslinti". Vienaip įstatymas skamba "liūtui", kitaip - "kiškiui".
Tuo tarpu paprastas, neturtingas žmogelis, atėjęs teisman teisybės ieškoti, dažniau pasijunta kaip nedorėlis teisiamasis. Atsakovai, jeigu jie pakankamai turtingi ir turintys solidžių draugų, įsidrąsinusį ieškovą greit sumaigo morališkai ir atima drąsą toliau priešintis. Paprastas žmogelis į teismą eina kaip į loteriją - svarstydamas, ar jam šyptelės laimė, ir vildamasis, kad pasitaikys doras, sąžiningas, valdininkų ir verslininkų klanui nesimpatizuojantis teisėjas ir prokuroras. O jeigu jam paklius teisėjas - piniguočių "abonentas", nusiteikęs bylas spręsti ne pagal rašytus, o pagal nerašytus įstatymus?.. Net ir advokatai, kaip ir sovietmečiu, nedrįsta pernelyg aktyviai pasireikšti, atstovaudami interesams drąsuolio, stojančio prieš valdančiųjų klaną. Mat gali netekti pelningos, įtakingos klientūros ir susilaukti grėsmingų nemalonumų. Vargšas žmogelis teisme vienišas - negali pasitikėti net ir savo advokatu, jei tokį įstengia pasisamdyti.
Bausmės dydžiai - irgi: jie yra atvirkščiai proporcingi nusikaltimo dydžiui. Kuo didesnis nusikaltimas, tuo lengviau išsisukti nuo atsakomybės. Dorą žmogų apšmeižti galima visai nebaudžiamai! Tik už vieną dalyką dabar Lietuvoje negailestingai baudžiama: negalima nedorėlio garsiai pavadinti nedorėliu, o vagies - vagimi. Už tai galima pakliūti tiesiai į kalėjimą be jokio "atidedant".
Kone visais laikais labiausiai būdavo baudžiama už teisybės sakymą ir teisybės gynimą. Ir dabar teisman stojęs teisybės ieškoti žmogelis prieš save pamato teisėjus, priklausančius tai pačiai homo sapiens rūšiai. Tai yra tokius pačius geležinio amžiaus žmones, kaip ir prieš tris tūkstančius metų, kai gyveno poetas Heziodas, kuris labai nusivylė to laikotarpio teismais...
Aleksandras Jakubonis
Marijampolė
