Jei sloga nepraeina ilgiau kaip dešimt dienų po peršalimo, užsitęsia kosulys, kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra, jaučiatės sudirgę ir pavargę, galimas dalykas, jog jūs susirgote sinusitu - prienosinių ančių gleivinės uždegimu. Tai gana dažnai pasitaikanti viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos komplikacija.
Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos otorinolaringologės Danutės Beržiūnienės turimais duomenimis, vaikai peršalimo ligomis per metus vidutiniškai serga 6-8, suaugusieji - 2-3 kartus. Šių ligų vienas iš pagrindinių simptomų yra sloga, trunkanti 1-2 savaites. Vadinasi, vaikas per metus sloguoja apie 4 mėnesius, suaugęs asmuo - apie pusantro.
Vaikams sinusitas dažniausiai diagnozuojamas kaip rinito (slogos) tąsa, todėl tokia ligonio būklė vadinama rinosinusitu. Maži vaikai (iki 5 metų) šia liga serga retai, nes jų prienosiniai ančiai dar nesusiformavę.
Skiriamas ūminis, lėtinis ir recidyvuojantis rinosinusitas. Ūminis rinosinusitas yra ančio infekcija, kurios simptomai pilnai išnyksta be pakartotinos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos per 12 savaičių.
Lėtinio rinosinusito metu ančio infekcija su mažai išreikštais simptomais trunka ilgiau nei 12 savaičių.
Recidyvuojančiu rinosinusitu vaikai serga dažniausiai. Jis susideda iš kelių ūmių epizodų, kurių simptomai išnyksta tarp paūmėjimų.
Paburkus nosies gleivinei, susiaurėja prienosinių ančių angos, pablogėja jų ventiliacija. Ančiuose susilaiko sekretas ir susidaro palankios sąlygos čia rastis ir pradėti daugintis bakterijoms.
Kai liga pažeidžia kaktinį antį - skauda kaktą virš antakių; kai akytkaulio antį - kaktos apačią ir tarpuakį; kai žandinius ančius - kaktos viršų ir smilkinius. Jei pažeidžiamas pleištinis antis, skauda pakaušį ir viršugalvį. Na, o jei pažeidžiami keli ančiai, ima skaudėti visą galvą.
Kaip minėta, rinosinusitą galima įtarti, kuomet peršalimo simptomai pasireiškia nuolat. Pagrindiniai nusiskundimai - išskyros iš nosies ir kosulys dienos metu, užsitęsę ilgiau kaip 10 dienų (mat dauguma nekomplikuotų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų trunka nuo 5 iki 7 dienų). Išskyros iš nosies gali būti įvairios - skaidrios, skystos, pūlingos. Kosulys - tiek "šlapias", tiek "sausas" - paprastai vargina dienos metu, tačiau kartais gali suintensyvėti ir naktį.
Pasak gydytojos, rinosinusitu susirgęs vaikas gali atrodyti gana žvaliai, neturėti net temperatūros - tarsi būtų visiškai sveikas. Dažnai jaučiamas iš vaiko burnos sklindantis nemalonus kvapas. Veido skausmai jaučiami gana retai, tačiau kartais gali pasitaikyti beskausmis veido paburkimas rytais. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį ne tiek į minėtų simptomų stiprumą, kiek į jų pastovumą, pasikartojimą.
Sunkesniais rinosinusito pasireiškimo atvejais ligonį kamuoja stipresni ir ūmesni, nei įprastiniai, peršalimo simptomai: temperatūra pakyla virš 39 laipsnių, išskyros iš nosies - pūlingos ir gausios, patinsta viršutinis ir apatinis vokai. Ligos pradžioje vokų patinimas labiau pastebimas rytais, o dieną išnyksta. Kartais ligonis skundžiasi galvos skausmais, ypatingai - monotonišku skausmu akių srityje. Galvos skausmai labiau jaučiami tik pabudus.
Lėtinio rinosinusito simptomai yra mažiau pastebimi. Būdinga tai, jog nestipri sloga ar kosulys (arba ir viena, ir kita) tęsiasi ilgai (4 - 6 savaites). Ligonį vargina nosies užgulimas - paprastai užgula vieną nosies pusę, dažniausiai tą, ant kurios gulima. Vyresnio amžiaus vaikai skundžiasi galvos skausmais, gali sutrikti jų elgsena (vaikšto palenkę galvą, trina skruostus, glaustosi prie tėvų ar vėsių paviršių). Kartais skundžiamasi ryklės, ausų, akių ar dantų skausmu. Gali sutrikti uoslė, kraujuoti iš nosies. Kartais prikimsta balsas, patinsta veidas.
Rinosinusito gydymą, anot otorinolaringologės, apsunkina tai, jog kai kurie infekcijas sukeliantys mikroorganizmai tampa atsparūs antibiotikams.
Vaikų rinosinusitas dažniausiai gydomas konservatyviai. Kai diagnozuojama lengvesnės formos ūmus rinosinusitas, nosies gleivinės paburkimui mažinti ir prienosinių ančių ventiliacijai gerinti skiriami atitinkami medikamentai, taip pat išplaunama, atsiurbiama nosies ertmė.
Sunkesniais ūminio rinosinusito atvejais skiriami antibiotikai, gali būti taikomas chirurginis prienosinių ančių drenažas. Jei padidėjusi ryklinė tonzilė trikdo alsuoti pro nosį, šalinami adenoidai.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, medikai išskiria du pagrindinius veiksnius, kurie sutrikdo prienosinių ančių angos būklę, normalią kvėpavimo gleivinės funkciją, sekreto kiekį ir kokybę. Tai sisteminiai (alergija, virusinės kvėpavimo takų ligos, gastrorefliuksas, cistinė fibrozė, imunodeficitinė būklė, Dauno sindromas) ir vietiniai veiksniai (adenoidai, nosies pertvaros iškrypimas, svetimkūniai, nosies polipai, gerybiniai ar piktybiniai augliai, medikamentinis rinitas, dantų infekcija, traumos ir kt.).
Neišreikštas rinosinusitas:
1. Kosulys, besitęsiantis daugiau kaip 10 dienų 2. Karščiavimas dažniausiai dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijos 3. Pūlingas sekretas daugiau kaip 10 dienų po peršalimo
Išreikštas rinosinusitas:
1. Aukšta temperatūra 2. Pūlingos išskyros 3. Veido skausmas 4. Galvos skausmas
Profilaktika
1. Vengti peršalimo 2. Laiku ir tinkamai gydyti kvėpavimo takų ligas 3. Stiprinti ir grūdinti organizmą
