Ekspertai tikina, kad šiais metais ekonominis augimas turi prasiskverbti ir į periferiją. Ryškėjantis ekonominio augimo subalansuotumas teritoriniu atžvilgiu turėtų paveikti ir atlyginimų bei pajamų augimą provincijoje.
Dr. Vadimas Titarenko, banko "Nord/LB Lietuva" prezidento patarėjas, “Eltai” teigė, kad iki šiol ekonominis augimas labiau buvo pastebimas sostinėje, Kaune, Klaipėdoje.
"Bet šiuo metu yra požymių, kad periferija pradeda atsigauti. Kai ekonominis augimas bus subalansuotas ne tik ūkio veiklų arba ūkio sektorių atžvilgiu, bet ir teritoriniu atžvilgiu, tai akivaizdu, kad augimas taps dar labiau subalansuotas ir atsiras prielaidos didėti atlyginimams bei pajamoms ir periferijoje. Ir tai prisidės prie bendro atlyginimų augimo", - kalbėjo V. Titarenko.
Kartu ekspertas pažymi, kad pajamų augimą turėtų paskatinti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų atėjimas į Lietuvą, nes didelė dalis šių fondų lėšų skirta kaimo plėtrai.
Rudenį “Nord/LB” prognozavo, kad vidutinis priskaičiuotasis darbo užmokestis šiais ir kitais metais augs apie 9 proc. Tačiau dabar atlyginimų augimo prognozes, pasak V. Titarenko, teks kiek pakoreguoti ir greičiausiai mažėjimo linkme. "Bet esu tikras, kad atlyginimų augimas visame ūkyje turėtų sudaryti tarp 7-8 proc.", - tikino patarėjas.
Prognozių koregavimą mažėjimo linkme, pasak V. Titarenko, veikia tai, kad nuo gegužės ribojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš Lietuvos į pagrindines ES valstybes. Todėl pasiūla nesumažės, tačiau akivaizdžiai sparčiais tempais didėjanti darbo jėgos paklausa turėtų įnešti savas korekcijas susidariusioje situacijoje. "Kita vertus, paklausa didėja, tačiau didėja tam tikrų profesijų ar specialybių paklausa", - teigia V. Titarenko.
Šiuo metu darbo rinkoje pastebimai trūksta darbininkų ir darbuotojų statybos, energetikos, transporto sektoriuose ir pan. Tad specializuotos darbo jėgos paklausa taip pat gali būti atlyginimų augimo stabdis, nes, patarėjo manymu, darbdaviai turėtų ir turės skirti nemažą lėšų dalį būtent darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui arba tolesnei specializacijai.
Kartu ekspertas pažymi, kad sparčiam nedarbo lygio mažėjimui, kaip buvo iki šiol, Lietuvą pasieksiančios struktūrinių fondų lėšos įtakos turės tikrai ne šiais metais.
"Reikia turėti galvoje, kad įstojus į ES beveik metų viduryje iškart kitą dieną negausime struktūrinių fondų lėšų. Tai įvyks greičiausiai 2005, gal 2006 metais. Galbūt ir galima būtų papildomą ekonomikos augimą ir nedarbo lygio mažėjimą sieti su struktūriniais fondais, bet per daug vilčių su tuo nesiečiau. Tai bus tik papildoma parama. Juk akivaizdu, kad prie praėjusių metų ekonominio augimo struktūriniai fondai tikrai neprisidėjo", - tvirtino V. Titarenko.
Tad įvertindamas visus teigiamus ir neigiamus veiksnius, patarėjas pastebi aiškią tendenciją, kad, "esant tokiam ekonominiam augimui, kurį mes turime ir kuris tampa vis labiau subalansuotas, darbo užmokestis turės didėti gerokai spartesniais tempais negu iki šiol, įskaitant ir privatų sektorių", - pažymėjo V. Titarenko.
Kartu buvo akcentuota tai, kad valstybės sektoriaus vidutinis darbo užmokestis visada yra tam tikras orientyras privačiam. Tad ekspertas nemanąs, kad šiuo metu yra kažkokių ypatingų veiksnių, kurie nulemtų skirtumą tarp valstybės ir privataus sektorių darbo užmokesčio augimo.
Vis dėlto V. Titarenko pažymi, kad šiemet valstybės sektoriaus darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didėjo sparčiau nei viso ūkio. Oficiali statistika rodo, kad per devynis 2003 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 4,1 proc., o valstybės sektoriaus - 5 proc.
"Tačiau ne paslaptis, kad gana didelė privačių įmonių dalis moka minimalų darbo užmokestį plius pagrindinę atlyginimo dalį vokelyje. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad namų ūkių vartojimo išlaidų ir mažmeninės prekybos augimas gerokai viršija oficialų darbo užmokesčio didėjimą", - teigia patarėjas.
Remiantis statistiniais duomenimis, trečiąjį 2003 m. ketvirtį, palyginti su 2002 m. atitinkamu ketvirčiu, namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo 9,8 proc., o mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2003 metų sausį-gruodį, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 14,3 proc. (įmonių, prekiaujančių maisto produktais, apyvarta išaugo 11,1 proc., restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių - 17,4 proc.).
Eksperto teigimu, pastaruoju metu vis daugiau darbuotojų reikalauja iš darbdavių mokėti jiems atlyginimą oficialiai, nes nori dalyvauti pensijų reformoje arba gauti paskolą iš banko. "Tai gali tapti grynai techniniu veiksniu, kuris prisidės prie kitų darbo užmokesčio augimo priežasčių šiais ir kitais metais", - pažymėjo V. Titarenko.
Kaip dar vieną labai svarbų veiksnį ekonomikos augimui Lietuvoje V. Titarenko paminėjo šių metų antroje pusėje arba jų pabaigoje spartėsiančią eksporto plėtrą.
"Po įstojimo į ES supaprastės eksporto sąlygos į valstybes nares. Be to, Sąjunga subsidijuoja maisto produktų eksportą į Rytų rinkas. Tokiu būdu, reikia tikėtis, tapę ES nare, turėsime tokias pat sąlygas, gausime subsidijas ir Rusijos rinka vėl atsivers mums, nes šiuo metu kai kurių maisto produktų praktiškai nebeįmanoma eksportuoti dėl Rusijos prekybos politikos", - “Eltai” sakė V. Titarenko.
Pagal patikslintas 2004-2007 metų makroekonomines prognozes, Finansų ministerijos specialistai prognozuoja, kad 2004 m. realusis bendrasis vidaus produktas augs 7 proc. Prognozuojama vidutinė metinė infliacija - 0,9 proc. Tikimasi, kad priskaičiuotasis darbo užmokestis šiais metais padidės 6,1 proc., o realusis galutinis vartojimas išaugs 6,5 proc.
Per penkerius metus priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, ministerijos duomenimis, turėtų išaugti 338 litais. Tikimasi, kad per šiuos metus darbo užmokestis pakils vidutiniškai 64 litais iki 1120 litų. Per 2005 metus darbo užmokestis turėtų augti 80 litų iki 1200 litų. 2006 ir 2007 metais atitinkamai atlyginimai turėtų didėti 91 bei 103 litais ir 2007 metais siekti 1394 litus.
Lietuvos darbo biržos skaičiuojamas nedarbo lygis per 2004 metus turėtų sumažėti nuo 10,3 iki 9,5 proc., o per 2005 metus - iki 8,5 proc. Prognozuojama, kad 2007 metais nedarbo lygis sudarys 8,1 proc.
ELTA
