Remigijus RAINYS
Atrodo, jog šią vasarą gali būti pasiektas visų laikų šalies skenduolių rekordas, nes kone kasdien pranešama apie vis naujas nelaimes. Ypač daug nelaimingų atsitikimų užregistruojama savaitgaliais, kai prie jūros ir įvairiausių vidaus telkinių masiškai traukia kaitros nualinti žmonės. Blogiausia, kad vėsinamasi gaiviu vandenėliu, nemažai poilsiaujančiųjų derina su alkoholiniais gėrimais. O girtam, pasak žinomo posakio, - jūra iki kelių. Tad priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų narams nuolat reikia ieškoti vis naujų skenduolių kūnų.
Tvenkinys žudikas
Kas jau kas, o Kauno rajone, Virbališkių kaime gyvenęs Valdas Navarackas (51 m.) apie tai, jog netoli jo namų esantis Gaižėnų tvenkinys kone kasmet pasiglemžia bent po vieną auką, turėjo žinoti puikiai. Dar 1977 metais Dievogalos upelio slėnyje, apie 2 kilometrus nuo žiočių, tuometinio kolūkio laukams laistyti įrengtas vandens telkinys blogu žodžiu minimas ne vienos virbališkėnų šeimos namuose. Per 40 hektarų ploto, o giliausiose vietose - net daugiau kaip 13 metrų gylio tvenkinys pirmosios aukos pareikalavo netrukus. Senbuviai jau neatsimena Zenono Pažėros žūties aplinkybių, tačiau neabejoja, kad pirmąjį, užtvankos įkalinta Dievogalos upelio dvasia pasiglemžė būtent jį. Vėliau nuskendo ir namą šiuose kraštuose statęsis Juozas Masadonskas, kuris pertraukėlės tarp nesibaigiančių darbų metu nuėjo išsimaudyti ir nebesugrįžo. Bėgo metai ir tvenkinyje skendo vis daugiau žmonių. Antanas Kasparavičius gyvybę prarado įkritęs į šį telkinį kartu su traktoriumi. Vieną vasarą padėti savo draugei pasiekti kranto nesugebėjo kelios čia besimaudžiusios kaunietės. Kiek vėliau Kauno rajono kriminalistai iš tvenkinio ištraukė nužudyto Kauno taksisto kūną. Beveik prieš 15 metų savo žmoną Virginiją našlauti paliko Kazys Žemaitis. Vyriškis užsibuvo pas kitoje tvenkinio pusėje gyvenantį draugą ir ledu skubėjo namo. Ledas įlūžo ir Kazys nesugebėjo išsikabaroti iš ledinio vandens. (Gaižėnų tvenkinys atskyrė abipus jo gyvenančius žmones, todėl vasarą kaimynai vieni kitus bando pasiekti plaukdami ar valtele, o žiemą kelią trumpina ledu). Žmonės sako, kad jei tiltelis per tvenkinį būtų įrengtas patogesnėje vietoje, tai aukų galėjo būti mažiau. 2001 metų pavasarį eidamas per netvirtą ledą įlūžo ir nuskendo Lionginas Levendraitis (51 m.), po metų, balandžio viduryje vanduo pasiglemžė Antano Jankūno (73 m.) gyvybę, o dar mažiau nei po metų beveik tokiomis pačiomis aplinkybėmis po ledu žuvo ir jo sūnus Algimantas (51 m.). Daugumos kaimynų žūtis menantis vietos paštininkas Mykolas, šiemet švęsiantis savo septyniasdešimtmetį, tikina, jog prie šio tvenkinio niekados neina, nors dar sovietmečiu keturis metus atitarnavo kariniame laivyne prie Barenco jūros. Tiesa, Mykolas buvo sausumos jūreiviu ir tarnavo kranto apsaugos daliniuose, todėl plaukti kaip reikiant neišmoko. Pasak paštininko, jo kaimynus Gaižėnų tvenkinys baudžia dėl besaikio gėrimo ir pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis. Valdo Navaracko (51 m.) kartu laiką leidę, bičiuliai pasigedo, kai jau temo. Ant kranto buvo likę tik nelaimėlio drabužiai, todėl apie galimą nelaimę buvo pranešta gelbėtojams. Jo sugėrovai buvo taip apsvaigę, kad nieko apie bičiulio dingimo aplinkybes paaiškinti nesugebėjo. Iš Kauno atskubėję narai gelbėtojai skenduolio paieškos pradėti nebegalėjo, nes jau buvo per tamsu. Vis dar viltasi, kad su tėvais gyvenęs išsituokėlis prisnūdo kur nors netoliese ir paryčiais išsiblaivęs pats parsigaus į namus. Namiškiai V. Navaracko taip ir nesulaukė, o rytą narai skenduolio kūną surado per pusvalandį. Vyriškis buvo nuskendęs dviejų metrų gylyje, maždaug 30 metrų nuo kramto.
Naktinės maudynės baigėsi tragedija
Šilutės rajono teisėsaugininkai tiria mįslingas Usėnų kaime su tėvais gyvenusios Sandros Užpelkienės (32 m.) žūties aplinkybes. Išsituokusi moteris su pasieniečiu Danu Paškausku savaitgalį atvyko į Žemaičių Naumiestį aplankyti savo draugių. Anksčiau čia gyvenusiai Sandrai, tai buvo lyg ir atsisveikinimo vizitas, mat, moteris jau buvo atsisakiusi darbo Veivėžo paukštyne ir ketino netrukus vykti dirbti į Airiją. S. Užpelkienė buvo net nusipirkusi lėktuvo bilietą. Išleistuvės užtruko ir gerokai pasivaišinusi kompanija naktį sugalvojo išsimaudyti. Apie pirmą valandą nakties tvenkinyje pliuškenosi menkai plaukti temokėjusi Sandra ir neblogas plaukikas Danas. Vyriškiui vanduo pasirodė per šaltas ir jis netrukus išlipo į krantą. Tvenkinyje liko tik S. Užpelkienė. Po kurio laiko krante buvę vaišių dalyviai, išgirdo vandenyje lyg ir kosėjimą ar springčiojimą, tačiau netrukus viskas nutilo. S. Užpelkienės bičiuliai tikino, kad jie bandė Sandrą šaukti, tačiau ši neatsiliepė. Todėl visi nusprendė, jog moteris išlipo kitoje vietoje ir nežinia kur nuėjo. Kai S. Užpelkienė neatsirado ir ryte, pagaliau nelaimę įtarę bičiuliai paskambino jos mamai ir iškvietė narus. Narai tvenkinio vandenis naršė tol, kol pasibaigė visos deguonies atsargos. Skenduolę pavyko surasti tik kitą dieną. Pirminiais duomenimis ant nelaimėlės rankų ir kojų aptiktos įtartinos nubrozdinimų žymės, todėl ekspertizę atliks Klaipėdos ekspertai.
Gelbėjo dukrą
Tik po dviejų parų pavyko surasti Nemune, prie Senosios Vilijampolės prieplaukos vandenyje dingusio Genadijaus Botko (38 m.) kūną. Vyriškis nuskendo savo šeimos akyse, kai puolė gelbėti netikėtai skęsti pradėjusios keturiolikametės dukros. Plaukti nemokėjusi jaunėlė į upę žengė tik kelis žingsnius, kai staiga ją ėmė nešti srovė. Plaukti nemokančios jos mama ir vyresnioji sesuo galėjo tik stebėti, kaip jų artimieji kapanojasi vandenyje. Išgirdę pagalbos šauksmą, keturiolikametę ištraukė netoliese buvę žvejai. Vyrui padėti bandė Birutė Bortkienė, tačiau ji ir pati neatsimena, kaip pavyko išsikapanoti į krantą. Klastinga upės srovė pasiglemžė trečios grupės invalidą Genadijų. Skenduolio narai ieškojo dvi dienas, kol pagaliau jo kūnas aptiktas Nemune net už Kulautuvos. Jis buvo užkliuvęs už seklumos maždaug per dvidešimt metrų nuo kranto. Dar vienas žmogus Kaune nuskendo Lampėdžių karjere ties Lampėdžiais. Apie 17 valandą į šio miestiečių pamėgto vandens telkinio gelmę nuniro ir nebeiškilo kaunietis Kęstutis Kazlauskas (41 m.). Nors atskubėję narai nelaimėlį ištraukė per keliolika minučių, tačiau jo atgaivinti jau nebepavyko.
Nuskendo brolio akivaizdoje
Tragiškai baigėsi dviejų brolių maudynės Šiaulių rajone už Kuršėnų miestelio esančioje žvyro karjero duobėje. Išgėrę alaus vyriškiai smagiai plaukiojo vandenyje, kai vienas iš jų staiga nuniro į dugną. Kol artimieji šaukėsi pagalbos, kitas brolis nardė ir ieškojo nelaimėlio. Radviliškio rajone, Gražiūnų kaimelio kaime gyvenusį Vladą Burbą (44 m.) dugne jaunesniam broliui Vladui pavyko surasti tik po keliolikos minučių, tačiau į krantą parplukdyto vyriškio atgaivinti nebepavyko net ir vėliau atvykusiems gelbėtojams. Nelaimėlio brolis priekaištavo, jog pagalba atvyko per vėlai, tačiau kuršėniškiai gelbėtojai tikina, kad šis tvenkinys nėra oficiali poilsio zona, todėl gelbėtojai nuolat prie jo nebudi.
Žadėjo "duoti į snukį"
Tačiau ne visuomet ant kranto palikti drabužiai ženklina tragediją. Trys ant upės kranto ties Nemuno sala gėrę alų ir maudęsi statybose besidarbuojantys kauniečiai savo bičiulio pasigedo ne iš karto. Vyriškiai keletą kartų perplaukė Nemuną, o vėliau kaitinosi saulutėje, kol aptiko, jog Gintautas Žaromskis dingo. Gerokai kauštelėję statybininkai neabejojo, kad jų kolega nuskendo, juo labiau, kad jo rūbuose aptiko piniginę. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai, raginami ašarojančių pražuvėlio bičiulių, ieškojo skenduolio tarp M. K. Čiurlionio tilto ir Vytauto bažnyčios. Paieškoms vadovavęs operacijų vadovas Rimas Markevičius, apklausinėdamas galimus liudininkus, išsiaiškino, jog G. Žaromskis prie upės buvo atėjęs su mobiliuoju telefonu. Tarp pradingėlio daiktų jo nebuvo, todėl Rimas pabandė paskambinti ieškomojo numeriu. Po ilgoko laiko "skenduolis"atsiliepė pats ir pasakė, jog miega savo namuose Kęstučio gatvėje. Kauštelėjęs vyriškis, pamiršęs savo rūbus prie upės, sugebėjo vien tik su glaudėmis, sėkmingai parsigauti į savo namus miesto centre. Tik ką raudoję jo bičiuliai, nors ir apsidžiaugė bičiulio "išsigelbėjimu", tačiau už tokius pokštus žadėjo jam gerokai užtvoti.
Tarsi marių undinės
Kone tikrais "undinais" teko pasijusti keturiems jauniems kauniečiams, kurių kateris apvirto Kauno mariose maždaug už kilometro nuo restorano "Bajorkiemis". Trys iš keturių nelaimėlių tą vakarą vaišinosi "Bajorkiemyje", o jų pasiimti kateriu iš Žiegždrių atplaukė bičiulis. Kokiomis aplinkybėmis apvirto maždaug 4 metrų ilgio plastmasinis laivas, aiškinasi Kaišiadorių policijos komisariato pareigūnai. Prisišaukti pagalbos netikėtai vandenyje atsidūrusi ketveriukė negalėjo, nes apvirtusiame kateryje liko visi jų mobilieji telefonai. Vienas iš jų, kaunietis Benas Dragūnas (25 m.) ryžosi plaukti į krantą, kur tolumoje švietė "Bajorkiemio " žiburiai, o kiti liko įsikibę į apvirtusio laivo kraštą. Plaukikas krantą pasiekė prieš pat restorano uždarymą ir suspėjo paprašyti pagalbos. Į nelaimės vietą išskubėjo du Kaišiadorių rajono ugniagesių gelbėtojų ekipažai, bei Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai. Nelaimėlius gelbėtojai aptiko pasišviesdami prožektoriais. Iš trijų vyrų tik vienas teturėjo gelbėjimosi liemenę. Į krantą parplukdyti jauni pramogautojai su gelbėtojais bendravo nenoriai ir nesileido apžiūrimi greitosios pagalbos medikų. Gelbėtojai į krantą ištraukė ir nelaimėlių katerį.
Paskutinės girtos moters maudynės
Popietę ant Šešupės kranto poilsiavę jauni marijampoliečiai, pastebėję, kad į jų pasirinktą maudynių vietą atėjo girta moteris, atkreipė į ją dėmesį. Mat moteris suskubo rengtis drabužius - buvo aišku, kad ji maudysis. Drąsesnieji paaugliai replikavo nepažįstamajai, kad jai maudytis pavojinga. Moteris nesileido į kalbas - nekreipė dėmesio į perspėjimą.
Paaugliai matė, kaip girta nepažįstamoji kiek įbrido į upę ir iškart šoktelėjo visu kūnu vandenin, tarsi nertų. Kelias akimirkas ji buvo po vandeniu. Akyli berniukai stebėjo jiems juoką sukėlusias maudynes ir pastebėjo, kad nemokšiškai nėrusios moters galva po kelių akimirkų pasirodė už keleto metrų. Nėrėja atrodė keistai ir šūktelėjo pagalbos. Tuoj pat nelaimėlė vėl prapuolė po vandeniu. Berniukai nepabūgo šokti į vandenį paskui. Jie plaukiojo ir nardė toje vietoje, kur buvo matę nepažįstamąją paskutinį kartą, tačiau moters neaptiko. Sunerimę vaikai paskambino į policiją.
Skenduolė buvo ištraukta iš vandens tik po daugiau nei penkias valandas trukusių paieškų. Gelbėtojai nebegyvą moters kūną aptiko užkibusį už upėje augančių žolių. Nustatyta, kad tai marijampolietė Gulzilia Šachlevič (51 m.), pastaruoju metu neturėjusi nuolatinės gyvenamosios vietos. Policininkų teigimu, alkoholiui vergavusi ir su prastos reputacijos perėjūnais bendravusi moteris jiems buvo puikiai pažįstama - kėlė galvos skausmą. Mat neretai Gulzilia buvo mušama, skriaudžiama sugėrovų. Moteris vis tiek nekeitė savo gyvenimo būdo. Pastaruoju metu ji glaudėsi pas sugyventiniu laikytą vyrą. Šis, sužinojęs apie savo draugės žūtį, atvyko į policiją, kad pareigūnai padėtų surasti ne Marijampolėje gyvenančius du Gulzilios vaikus, galinčius palaidoti motiną.
