Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Gruodžio 30-osios popietę iš Plungės rajono PK areštinės, įžūliai prigavęs čia budėjusius pareigūnus, paspruko galybe nusikaltimų kaltinamas šešiolikmetis Rokiškio rajono Šilaikių kaimo gyventojas Andrius Šiktorovas. Sausio 7 dieną Panevėžio apygardos teisme turėjo būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. Šiktorovas ir metais vyresnis jo bendras kaltinami grupinėmis vagystėmis ir plėšimais.
Bandė prisiimti kitų įvykdytus nusikaltimus
Kaip pasakojo Plungės rajono PK kriminalinės policijos komisaras inspektorius Vidmantas Bražinskas, priešpaskutinę praėjusių metų dieną vienoje areštinės kameroje sėdėjo jau minėtas A. Šiktorovas ir nepilnametis plungiškis Gabrielius G. A. Šiktorovas į Plungę buvo atvežtas gruodžio viduryje, mat būdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje ir laukdamas teismo už nusikaltimus Biržų rajone, savanoriškai išraitė ilgą "nuoširdų prisipažinimą", neva dar būdamas laisvėje keliskart nusikalto Plungės rajone, tačiau taip ir liko už šiuos nusikaltimus nepatrauktas atsakomybėn. Jaunuolis smulkiai išdėstė, kur ir ką bei kokiomis aplinkybėmis apvogė ar apiplėšė. Plungiškiai kriminalistai patvirtino, jog tokie nusikaltimai yra užregistruoti, tad nepilnametis buvo skubiai etapuotas į Plungę apklausti.
Bendraudamas su tardytoju A. Šiktorovas pradėjo mikčioti, kol galiausiai prisipažino bandęs prisiimti svetimą kaltę - apie nusikaltimų detales esą sužinojęs iš izoliatoriuje kartu buvusių uždarytų likimo draugų. Taigi paaiškėjo, kad A. Šiktorovas į Plungę buvo atgabentas visai be reikalo, ir pareigūnai paruošė jį vežti atgal į Kauną. Lyg tyčia, tomis dienomis etapai buvo perpildyti, tad buvo nuspręsta A. Šiktorovą Plungėje palaikyti iki teismo dienos. Ir štai gruodžio 30-ąją nemažą bendravimo su teisėsaugininkais patirtį turįs banditėlis paspruko!
Meluodamas nė nesumirksėjo!
Pasak komisaro inspektoriaus V. Bražinsko, tą dieną buvo ruošiamasi iš areštinės paleisti smulkų prasižengėlį, nepilnametį Gabrielių G. Tai sužinojęs kartu kameroje laiką "stūmęs" A. Šiktorovas pareikalavo, kad anas pasiliktų (vis tiek, girdi, turės paleisti), o jis, apsimetęs Gabrieliumi, išeitų į laisvę. Iškvotęs iš Gabrieliaus visus tokiais atvejais reikalingus anketinius duomenis (vardas, pavardė, tėvo vardas, gyvenamoji vieta, teistumas ir kt.), Andrius Šiktorovas, budėtojo paklaustas, viską ištratino net nesumirksėjęs, lyg iš natų. Pareigūno žodžiais, švelnių veido bruožų, visai į nusikaltėlį nepanašus vaikinukas taip įtaigiai ir ramiai viską susakė, žodžiais tarsi užhipnotizavo, jog net nekilo įtarimas, kad jis gali drįsti taip įžūliai meluoti. Todėl ir buvo paleistas.
Bene po dešimties minučių, kai A. Šiktorovas apgaule išėjo iš areštinės, į komisariatą atvyko tardytojas, kuriam kaip tik ir buvo pavesta baigti tvarkyti popierius dėl suimtojo A. Šiktorovo. Tardytojas dar nusprendė paskutinį kartą su suimtuoju pasikalbėti, tačiau paaiškėjo, kad jo čia jau nėra!
Tą pat minutę ant kojų buvo sukelti kone visi kriminalistai. Pirmiausia nulėkė į autobusų stotį, apklausinėjo taksistus - jokių žinių. Tik A. Šiktorovo "įkaitas" Gabrielius G. patvirtino girdėjęs, kad Andrius žadėjo iškart lėkti į Kauną - pas ten gyvenantį brolį.
Kadangi bėglys neturėjo kišenėje nė lito, buvo baiminamasi, kad jis bandys apiplėšti praeivį ar įsilaužti į butą. Tačiau per kelias dienas nieko panašaus Plungėje neužregistruota. Tad pareigūnai turi pagrindo manyti, jog A. Šiktorovas iš tikrųjų tuojau pat iš šio rajono išdūmė.
Paskelbta A. Šiktorovo paieška, tačiau iki sausio 2-osios vakaro jis dar nebuvo sulaikytas.
Tituluočiausias nepilnametis nusikaltėlis?
Apie Andrių Šiktorovą ir jo neeilinius gabumus nusikalsti "Akistatoje" ne kartą buvo rašyta. Pareigūnų žodžiais, jei šis jaunikaitis tiek nusikaltimų būtų pridirbęs sulaukęs pilnametystės, šiuo metu neabejotinai būtų "tituluojamas" itin pavojingu recidyvistu. Ogi dabar už kai kuriuos sunkius nusikaltimus (bandymą sunaikinti svarbius bylos dokumentus ir senutės žmogžudystę apiplėšimo tikslais bei kt.) jis dėl jauno amžiaus net nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn!
Skaitytojams priminsime, jog praėjusių metų vasarį A. Šiktorovas Biržų rajono areštinėje laukė teismo už vagystes ir plėšimus, įvykdytus šiame rajone. Kai bylos tyrimas jau buvo baigtas ir atėjo laikas susipažinti su byla, A. Šiktorovas, iš anksto susitaręs su kitu vyriškiu, įvykdė dar vieną įžūlų nusikaltimą: tardytojos akivaizdoje skaitydamas bylos lapus, Andriaus bendras pagriebė vieną bylos tomą ir nulėkęs į kamerą nusviedė čia su žiebtuvėliu rankose jau laukusiam Andriui. Šis kelis bylos lapus suspėjo sudeginti, tačiau, Tardymo poskyrio viršininkės prie Biržų rajono PK Nidos Garjonienės žodžiais, didelių nuostolių nepridarė - viską pavyko atkurti (grupinių vagysčių ir plėšimų bylą sudarė net trys tomai). Už bandymą sunaikinti byloje surinktus įrodymus ir kitus įkalčius A. Šiktorovo draugas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o pats Andrius, kaip minėta, dėl jauno amžiaus nuo atsakomybės išsisuko. Bene keisčiausia tai, jog, kaip minėjo Tardymo poskyrio viršininkė, vaikinukas dėl to, kad atleidžiamas nuo atsakomybės, netgi sielojosi! Mat nepilnametis, anot Nidos Garjonienės, tarp kitų nusikaltėlių siekė atrodyti "kietas", patyręs!
Nors, kai įsigilini į ankstesnius šio nusikaltėlio biografijos faktus (Anykščiuose žiauriai sumušta ir apiplėšta senutė, kuri ligoninėje mirė, o chuliganas dėl jauno amžiaus liko laisvėje), arba kad ir į pabėgimą iš Plungės areštinės, siekiant atitolinti teismą, o gal ir sulaukti senaties, imi tuo abejoti. Beje, šis pabėgimas - ne pirmas sėkmingas jaunojo nusikaltėlio pasprukimas policininkams tiesiai iš panosės!
Įžūliai prigavo tardytoją
Užpernai vasarą A. Šiktorovas buvo atvežtas į Rokiškio rajono PK apklausti dėl šio rajono Kariūnų kaimo gyventojos užpuolimo, apiplėšimo ir grasinimo peiliu. Čion patekęs A. Šiktorovas nutaisė gailų žvilgsnį, apsiverkė ir prisipažino įvykdęs dar ne vieną nusikaltimą! Apie nepilnamečio paminėtas vagystes kriminalistams nebuvo žinoma, tačiau įmanoma ir tai, jog kai kurie nukentėjėliai apskritai nesikreipė į policiją. A. Šiktorovas pareiškė norą visas savo nuodėmes išdėstyti nuoširdžiame prisipažinime. Kadangi tuo laiku kriminalistai buvo užsiėmę, Andrių perdavė tardytojai R. Kazanavičienei. Jos kabinete nepilnametis ilgai rašė, galiausiai pareiškė turįs eiti pas kitą tardytoją - N. Idienę, - ši neva irgi kvietusi. Pareigūnė net neįtarė, kad dar visai vaikiškos išvaizdos berniukas (tuo metu jam ėjo penkiolikti metai) gali būti suimtas, juo labiau kad drįstų taip įžūliai meluoti - ir jį išleido. Dar dirstelėjo pavymui - taip, jis nuėjo tardytojos N. Idienės kabineto pusėn.
Po kelių minučių paaiškėjo, kad A. Šiktorovas dingo. Pasirodo, per atsarginį išėjimą jis išbėgo iš komisariato ir pradingo kiemuose. Puikiai suvokdamas, kad greitai kils aliarmas, vaikigalis toli neskuodė - pamatęs tuščių dėžių krūvą, į vieną iš jų įlindo ir ėmė laukti, kas bus toliau. Policija pavažinėjo, paūkavo - ir nurimo. Tada gudrutis išlindo lauk ir visą parą prašlitinėjo Rokiškio priemiestyje, po to maršrutiniu autobusu pasiekė Lietuvos - Latvijos pasienį, Gediškių kaimą (ten gyveno jo draugė Laura).
Laura ir jos motina "sustirusį nuo šalčio" bėglį priėmė, pamaitino, išvirė arbatos. Nors ir sužinojo, kad Andriaus ieško policija, nepavarė lauk - gyvenamojo namo rūsyje padėjo įsirengti slėptuvę. Apie Lauros motinos namuose apsistojusį įtartiną tipą policijai pranešė anonimas. Tačiau tik iš trečio karto pareigūnai ieškomąjį aptiko - ilgai niekam neatėjo į galvą, kad rūsio dangtį gali slėpti ant virtuvės grindų pamestas kilimėlis...
Jaunasis "ekstrasensas" patirties sėmėsi iš motinos?
Rokiškio rajono PK pareigūnai korespondentei minėjo, jog nuo mažų dienų Andrius Šiktorovas vogė, plėšikavo ir sukčiavo kaip tikras profesionalas. Kartą, apsimetęs "ryšių meistru", užsuko į vienišų senukų sodybą ir "tikrindamas ryšį" nugvelbė sekcijoje laikytas viso gyvenimo santaupas; kitąsyk pareiškė atvykęs pagal laikraščio skelbimą pirkti valties, tačiau kol šeimininkas aiškinosi, kas jo vardu tą skelbimą parašė, iš komodos stalčiaus pradingo 5 000 litų. Ir taip toliau. Nukentėjusieji tvirtino, jog mielo veidelio nusikaltėlis savo šnekomis juos tarsi užhipnotizuodavo! Paaiškėjo, kad Andriaus motina Birutė Širvelienė ne kartą vietos spaudoje skelbėsi esanti burtininkė, turinti ekstrasensinių savybių, už pinigus galinti išburti ateitį aiškiaregė. Kadangi norinčiųjų sužinoti ateitį netrūko, "burtininkė" veiklos ratą išplėtė po visą Lietuvą ir laikinai apsistojo Kaune, pas seserį. Užtat pasirūpinti vyresniuoju sūnumi neliko laiko (o greičiau - noro). Kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente ši moteris tvirtino, neva beveik visos bylos jos sūnui buvusios sufabrikuotos - vaikas buvęs priverstas prisiimti suaugusiųjų kaltę. Motinos manymu, Andrius - sunkus ligonis: kadaise buvęs stipriai sumuštas, todėl reikalingas gydymas. Moteris paneigė naudojusis Andriaus grobiu, įgytu nusikalstamu būdu.
Nepilnamečiai naudojasi jiems teikiamomis privilegijomis
Andrius Šiktorovas - pavyzdys, kaip puikiai įžūliam chuliganui ir plėšikui galima pasinaudoti nepilnamečių atsakomybę už įvykdytus nusikaltimus žymiai palengvinančiomis privilegijomis. Kaip korespondentei piktinosi ne vienas nuo nepilnamečių vagišių ir chuliganų nukentėjęs gyventojas, sunkius nusikaltimus įvykdę nepilnamečiai turėtų atsakyti visu griežtumu. O dabar - visi žino, kada ir už ką laukia griežta atsakomybė, tad tuo ir naudojasi: vyresniųjų kaltę prisiima jaunesnieji gaujų nariai, ir, kaip sakoma, pašvilpk prieš vėją...
Kita vertus, jei policiją sėkmingai mulkina šešiolikmečiai, ko norėti iš didesnę gyvenimo dalį už grotų praleidusių nusikaltėlių. Sunki policijos materialinė padėtis tokiais atvejais - tikrai niekuo dėta.
