Tomas AUGUSTAITIS
Šitokio barbariško kankinimo būdo paprastai griebiasi pinigų nerandantys plėšikai, tuo tarpu Jakštiškėse (Zarasų raj.) gyva mėsa buvo spraginama kitokiais sumetimais. Iš girtos pagiežos, atsilyginant už patirtas nuoskaudas. Svetlana Čiuvykina (29 m.), trijų vaikų mama, vėliau prisipažins, kad, bausdama pamestą vyrą, perlenkė lazdą, o Valentina Celinskaja (23 m.), iš rankų į rankas šio krašto viengungiams einanti rusvaplaukė mergina, kerštingai burbtelės, kad kruvinai išlygintas Sergejus Čiuvykinas (34 m.) nusipelnė tokio atpildo. Dar vienas Čiuvykinas, tiktai Grigorijus (28 m.), jau minėto Sergejaus bendrapavardis iš Vašingtono, iš Baltųjų Rūmų, kaip vadinamas Riešutinės kaime esantis daugiabutis gyvenamasis namas, į šią istoriją įklimpo per spiritą. Regis, tas iš kojų verčiantis gėrimas vyrukui ir abiem gražuolėms jau buvo apsėmęs dantis. Užtat visa trijulė ir sužvėrėjo. Maišėsi toje kompanijoje ir toks jakštiškėnas Sergejus Goriunovas su savo išdykėle Regina Plučaite, bet epizodiškai, ir jeigu bobų maištą sukėlusios Valentina ir Svetlana šiam vyrukui neatsilygino piktu už pikta, tai vien todėl, kad girtos pamiršo, ką norėjo daryti.
- Žinoma, persistengėme, - dabar gūžčioja pečiais S. Čiuvykina, - bet už kitados patirtas nuoskriaudas širdyje jau seniai virė apmaudas, kuris įkaušus ir prasiveržė. Vasarą bus aštuoneri metai, kai pabėgau nuo Sergejaus, palikdama jam netgi dvimetį sūnelį Aleksandrą. Dabar gailiuosi, kad iškart nepasiėmiau, nes vėliau berniuko neatidavė nei vyras, nei jo tėvai. Šešuro ir anytos didžiausiam rūsčiui, greit susiradau sugyventinį Borisą Rožkovą. Jam ilgainiui pagimdžiau du vaikus, kurių vienas tebėra visai mažiukas, dar vežimėliu vežiojamas. Gyvenu sunkiai, bet laimingiau negu su Sergejumi. Šis, kadangi lig šiolei oficialiai neišsituokėme, be abejo, iki šiol širsta, tiktai savo piktumą giliau slepia. Negaliu jam atleisti už tai, kad kitados pasišvaistė kirviu prieš Borisą, kad girtas suluošino.
- Buvo toks dalykas, - nevynioja faktų į minkštą vatą Sergejus Čiuvykinas. - Prieš šešerius ar septynerius metus uždrožiau Borisui kirvuko ašmenimis per abi kojas. Kitaip neatsigyniau. Sausgyslę perkirtau. Nuo to laiko jis ir šlubčioja. Ne, nesiskundė, manęs neįdavė, nors ligoninėje gulėjo. Pats kaltas. Kam lindo? Paskui susitaikėme. Negi amžinai galąsime dantis dėl moters? Dabar jis sėdi. Apsivogė. Gavo metus ir aštuonis mėnesius. Sveta gyvena ne per toliausiai, tame pačiame kaime.
- Borisas turėtų sugrįžti kitą pavasarį, - čiūčiuodama mažylį, toliau pasakoja jaunoji mamytė. - Laukiu, ilgiuosi. Neįstengiu užmiršti, ką jam padarė Sergejus. Kita vertus, prieš jį ir Goriunovą, kitą Sergejų, akmenį užantyje ilgai nešiojo ir Valia. Tiedu vasarą ją sumušė. Labai smarkiai. Tai kas, kad mergina čia atvyko nelegaliai, iš Daugpilio, kad ją už sienos perėjimą teisė ir prikirpo lygtinai, kad ji, Latvijos pilietė, pasiliko ir nevažiavo nė pas motiną, į Baltarusiją? Ar dėlto to reikia daužyti?
- Dėl niekų pritalžė, - prisimena tvirta kaip iš ką tik nužievintų sienojų suręsta kaimo troba Valentina Celinskaja. - Pasigavo mane abu Sergejai kaime ir nusitempė. Tyčiojosi. Mėgindama pasprukti, griebiausi gudrybės. Maldavau leisti pritūpti už krūmų mažu reikalu. Maniau, kad pasitrauks, o aš galėsiu pabėgti. Kur tau! Nuvilko lyg maišą į lauko tualetą, nė durų neleido užsidaryti. Tūpk atseit ir daryk, o mes pasižiūrėsim, ką ten turi! Praėjo bet koks ūpas bulves nusunkti. Lupo nesigailėdami. Ištrūkau vien todėl, kad jiedu buvo girti ir neįstengė pasivyti. Nuo tada ir brandinau sumanymą atsiteisti, laukiau savo valandos.
Ji išmušė abiem gražuolėm prieš kelias dienas, kai jos smagiai nukaušo su Grigorijum Čiuvykinu, Svetlanos žodžiais tariant, jos buvusio vyro labai tolimu giminaičiu, lyg ir penktos eilės pusbroliu, trumpiau šnekant, devintu vandeniu nuo kisieliaus. Šis, irgi padoriai išmaukęs spiritėlio, mielai sutiko patalkinti kerštininkėms. Girdi, bus gražumėlis!
- Namie vakarojau vienas, - atgamina tas akimirkas Sergejus Čiuvykinas. - Sūnus Aleksandras, jau dešimtmetis, buvo pas mano mamą Zarasuose. Nė nemaniau, kad vėlai naktį ir man teks drožti pėsčiomis į miestą. Mat jau sutemus į langą staiga pasibeldė Valka. Pažinau ją iš balso. Duris prieš miegą buvau užkabinęs. Leisk, girdi, turiu butelį, noriu išgerti. Paikystę padariau. Susigundžiau ir barkštelėjau kablį. Per slenkstį vidun įžengė Valka, Sveta ir Griša. Vėliau visi trys mane ir mušė, tiktai ne iš karto. Pirmai pradžiai trinktelėjo ant stalo puslitrį spirito. Duok atseit stiklines ir nešk užkandą. Laksim! Gal ir derėjo apsimesti pradžiugusiam, bet jau labai girtai ir agresyviai jie atrodė. Vijau šalin, atsisakiau gerti, o trijulė vaišinosi ir juokėsi. Sveta priminė senas sąskaitas su Borisu, Valka irgi atkapstė kažkokią istoriją, o Griša jas kurstė. Kai pamėginau išsiveržti į kiemą, ant manęs šoko trise. Pargriuvau. Ėmė talžyti kumščiais ir spardyti. Vienu metu iš kažkur išdygo kaimynas Sergejus Goriunovas su savo Regina, bet jiedu į tas peštynes nesikišo. Ne mūsų reikalas, girdi, kas čia vyksta. Išėjo ir paliko mane, jau spėjusį pakilti, bet po to vėl greitai buvau parverstas ant grindų. Valka surado lygintuvą ir jį įjungė. Tuoj, sakė, mes tave išlyginsim. Kuo gražiausiai atseit būsi guldomas ant lentos. Ir laidė! Pilvą, krūtinę, pečius. Nuo skausmo akyse sutavaravo. Pabėgti negalėjau. Dviese laikė, viena lygino. Apdegino, sukruvino. Vėliau mane, regis, kažkur vedėsi, atrodo, kad iš pradžių pas Svetą, o paskui dar kažkur, tačiau visų klajonių per sniegą jau gerai nepamenu. Sąmonė aptemo. Kaip atsidūriau namie, atvirai šnekant, nežinau. Atsipeikėjau naktį. Buvau pasruvęs krauju. Ne šiaip ištepliotas, o visas kruvinas. Baisiausiai skaudėjo ir galvą, ir kūną. Apsiplovęs persirengiau švariais drabužiais ir nupėsčiavau į Zarasus. Ne, ne į policijos komisariatą, o tiesiai į ligoninę. Nakčia atėjau, pusę trijų. Iškart paguldė. Antrojo laipsnio nudegimas, kūnas sumuštas, smegenys sukrėstos.
Svetlana Čiuvykina sako, kad ji su Valentina Celinskaja tada, matyt, per daug įsijautė į kerštautojų vaidmenis. Ėjo ir pas kitą Sergejų, Goriunovą, vedėsi ten ir buvusį vyrą, ir nuo spiritėlio apspangusį Grišą, bet po to į viską numojo rankomis ir pardrožė į namus. Ten ir surado apie įvykį sužinoję ir į Jakštiškes atvykę policininkai. Šitaip atsirado nauja baudžiamoji byla už tyčinį apysunkį kūno sužalojimą. Nedailiai pasielgusios dailiosios lyties atstovės vėliau buvo apklaustos ir paleistos į namus, jų bendrininkas Grigorijus Čiuvykinas atsidūrė areštinėje, tačiau ir jis ilgainiui grįžo į Riešutinės kaimą, į Baltuosius Rūmus, į vadinamąjį Vašingtoną. Davė parodymus, prisipažino, kiek yra kaltas, belieka laukti bylos užbaigos ir teismo. Vyrukas prieš jį stos kartu su kerštingomis puotos dalyvėmis. To girto proveržio rezultatus nūnai bando susumuoti kvotos grupės inspektorė Neringa Asminavičiūtė. Jos žodžiais tariant, beveik viskas jau paaiškėjo, bestinga sudėlioti į krūvą to kone moteriško kriminalo aplinkybes.
- Marijampolėje sėdintis Borisas dabar sužinos, kas nutiko, - sako Svetlana Čiuvykina. - Tikiuosi, kad mane supras. Praeities nuoskaudos, kaip tikina ir Valentina, kaupiasi širdyje, kol vienąsyk pratrūksta. Tai nereiškia, kad nesuprantame, jog šiek tiek nesusivaldėme. Pasitaiko. Mano nuomone, tokios gyvenimo pamokos nenueina veltui nei moterims, nei vyrams.
