Sudegė supleškėjo - anei anglių, anei pelenų.
(Buvo žvakė, dabar - Alytaus gamybos namelis.)
Stovi pati plika, turi anty marškinius ir visiems į akis žiūri.
(Buvo lempa, dabar - apsivogusi "išnaglėjusi" kekšė.)
Eina meška baubdama, baltą pusnį pūsdama.
(Buvo girnos, dabar - nuovoką praradusi girta boba.)
Pernykštis kumeliukas, šiųmetės žarnos.
(Buvo verpstė, dabar - ligonis po hemorojaus operacijos.)
Kiškis bėga - tarpu kojų braška.
(Buvo suka šeivas, dabar - signalas neatidėliotinam vizitui į viešnamį.)
Kriu, kriu, noriu rugių.
(Buvo kiaulė, dabar - paskutinius lašus išlaižęs degtindaris.)
Šmiri, šmiri, duokit mėsos!
(Buvo pelė, dabar - įžūlokas svetys.)
A-ū! Neturiu namų...
(Buvo vilkas, dabar - besislapstantis alimentininkas.)
Broliuk, broliuk, aš meiliai pabučiuosiu.
(Buvo uodas, dabar - gėjus.)
Žiba dieną, žiba naktį.
(Buvo langas, dabar - auksiniai dantys.)
Viena akis aukštyn žiūri.
(Buvo šulinys, dabar - okulisto operacinis brokas.)
Padeda riekes, išima trupinius.
(Buvo malkos ir žarijos, dabar - tai, kas lieka paprastam žmogui iš užsienio paramos.)
Voldemaras Zacharka
