Antradienį Seimui bus pateiktos dviejų Seimo komitetų vadovų Alvydo Sadecko ir Petro Papovo parengtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, sudarančios sąlygas atleisti susikompromitavusius valstybės tarnautojus.
Įstatymo pataisų iniciatoriai tikisi, kad jų priėmimas padėtų efektyviau įveikti korupciją valstybės tarnyboje, išspręstų valdininkų, įsigijusių žemės sklypus pasinaudojant tarnybine padėtimi, atsakomybės klausimą.
Antradienį Seime planuojamos pateikti įstatymo pataisos suteiktų teisę skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš einamų pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pasak A. Sadecko, Valstybės tarnybos įstatyme siūloma numatyti pavyzdinį šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą bei nustatyti, kad šiurkščiais nusižengimais laikomi ir kiti įstatyme tiesiogiai nenurodyti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
Pasak A. Sadecko, etikos principas - teisingumas - numato, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia.
Nesavanaudiškumo principas, anot jo, skelbia, kad valstybės tarnautojas privalo nesiekti naudos sau, savo šeimai ir draugams.
"Etikos principų pažeidimas leistų atleisti susikompromitavusį arba praradusį pasitikėjimą valstybės tarnautoją iš pareigų", sakė įstatymo pataisas inicijavęs A. Sadeckas.
Teikiamas projektas yra susijęs su Korupcijos prevencijos įstatymo tolesniu įgyvendinimu. Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojas, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų. Tačiau iki šiol valstybės tarnybos įstatymas nenustatė tvarkos, kaip turi būti atleidžiami susikompromitavę valstybės tarnautojai, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei kelia pagrįstų abejonių.
ELTA
