Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia nesitikėjęs, kad Parlamentas nepaskirs Tomos Birmontienės Konstitucinio Teismo teisėja, ir tikina negalįs paaiškinti tokio sprendimo priežasčių.
"Tikėjausi, kad patvirtins visus kandidatus. Tik dėl T. Birmontienės gal tikėjausi mažesnės persvaros nei dėl kitų dviejų. Visi trys kandidatai yra geri savo srities specialistai", - teigė Parlamento vadovas.
Jis sakė negalįs paaiškinti, kodėl tiek daug Seimo narių balsavo prieš prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytą kandidatę, mat beveik visos frakcijos žadėjo balsuoti už šią kandidatūrą. "Niekas neišsakė priešiškų tokių minčių, niekas nepasakė, kad balsuos prieš", - stebėjosi Seimo pirmininkas.
A. Paulauskas nenorėjo sutikti, kad antradienio balsavimas rodo galimą valdančiosios dauguma konfrontaciją su Prezidentūra. Naujosios sąjungos pirmininkas patikino, kad koalicijos partneriai nederino savo pozicijų šiuo klausimu.
Kartu jis pabrėžė, kad T. Birmontienės biografijos faktai, dėl kurių ji sulaukė priekaištų, neturėjo užkirsti jai kelio į Konstitucinį Teismą.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas patikino, kad sprendimas nepaskirti prezidento patarėjos Konstitucinio Teismo teisėja nėra valdančiosios koalicijos pasipriešinimas šalies vadovui. "Tikrai ne. Balsavo įvairios frakcijos. Tai yra Seimo nesutikimas, bet ne vienos kurios nors frakcijos arba valdančiosios koalicijos", - po antradienį įvykusio balsavimo tvirtino parlamento vicepirmininkas.
Balsavimo rezultatus Seimo vicepirmininkas pavadino labai nesmagiu dalyku ir dideliu praradimu. "Gaila profesionalės, išmanančio žmogaus, konstitucinės teisės specialistės, kurios kol kas nebus Konstituciniame Teisme", - pažymėjo socdemas.
Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas pareiškė apgailestaująs, kad kaltinimai dėl tariamų T. Birmontienės praeities ydų nulėmė jos paskyrimą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, juoba kad panašių faktų esama daugelio sovietinėje Lietuvoje dirbusių mokslininkų biografijose. "Priekaištai, kad kažkas tarybiniais laikais rašė tam tikras disertacijas, atrodo juokingi", - pažymėjo liberalcentristas.
"Neabejoju, kad siūlydamas T. Birmontienę į Konstitucinį Teismą prezidentas V. Adamkus pasvėrė ir įvertino visas aplinkybes, todėl šiandieninis Seimo sprendimas vertintinas kaip nepasitikėjimas šalies vadovu", - teigė frakcijos seniūnas.
Tačiau balsavimo rezultatai esą labiau rodo tuščias ambicijas, o ne suplanuotą veiksmą. A. Čapliką taip pat nustebino Tėvynės sąjungos frakcijos nenuoseklumas - jos vadovai iš pradžių pritarė prezidento pasiūlytai kandidatei, o paskui pakeitė savo poziciją.
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė Eltai pareiškė negalinti pasakyti, kaip balsavo konservatoriai, mat balsavimas buvo slaptas. "Priekaištų dėl kompetencijos T. Birmontienei neturėjome ir būtume iš karto balsavę už. Bet kai kurie frakcijos nariai atkreipė dėmesį į moralinius aspektus dėl disertacijos temos", - sakė I. Degutienė.
Kas per moteris Toma Birmontienė ir kokia ta jos disertacija, taip išgąsdinusi parlamentarus?
Poltavoje (Ukraina) gimusi Tamata Birmontienė 1979 metais baigė Vilniaus universitetą ir tapo SSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto dėstytoja. Nuo 1990-ųjų dėstė Lietuvos teisės universitetuose, o nuo 1998-ųjų Lietuvos teisės akademijoje buvo Konstuticinės teisės katedros vedėja. Tokius duomenis apie 2001-aisiais tapusią profesorę pateikia enciklopedija. Beje, profesrės vardą T. Birmontienė gavo už tarptautinį indėlį į sveikatos teisės tyrimus.
Parlamentarams labiausiai užkliuvo pirmoji T. Birmontienės disertacija "Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje". Beje, jos fragmentai internete buvo pasirodę prieš gerus metus T. Birmontienei sutikus tapti prezidento Valdo Adamkaus patarėjų teisės klausimais grupės vadove. Kovotojus už Lietuvos laisvę T. Birmontienė savo disertacijoje vadina buržuaziniais nacionalistais, banditais. Netgi pateikia skaičius, kad jie 1944 - 1945 metais užmušė 3 858 žmones. Disertacijoje teigiamai vertinami liudies gynėjų būriai. Žodžiu, sovietinės ideologijos persunkta disertacija. O ar galėjo tuo laiku būti kitaip? Galėjo tik tokiu atveju, jei būtų pasirinkta kita tema. O tie, kurie rašė apie marksizmo-leninizmo įtaką karvių pieningumui ir panašiai disertacijas, rašė pagal mokslinio komunizmo tezes, būtinai panaudojant bent po kelias Markso ir Lenino raštų citatas. Kita vertus, T. Birmontienės pasirinkta tema gal ir ne atsitiktinė - jos tėvas buvo liaudies gynėjas, vėliau sovietinis funkcionierius. Parlemantarams užkliuvo net ir tai, kad sovietmečiu buvusi Tamara, nepriklausomoje Lietuvoje tapo Toma. Nuo 1998-ųjų profesorė buvo tarptautinių komisijos nacių ir sovietinės okupacijos režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narė. Logiškai galvojant, nors dabar ir ne Brežnevo ar Andropovo laikai, kai vaikai atsakydavo už tėvų klaidas, bet profesorei ir į tą komisiją nevertėjo eiti. Juk tai lyg ir savo tėvo darbų įvertinimas. Matyt, nevertėjo. Nors tai ir ne politinės pareigos, bet į jas tvirtina Seimas. Taip, daugelis rašė panašiai disertacijas, daugelis šlovino socializmą ir komunizmą, bet jie nesiveržia į politiką. O tie, kurie apie savo praeitį nepagalvoja, kartais ir nusvyla. Kai kam pasiseka, prasmukti, bet reikia būti pasiruošus viskam.
Konstitucinio Teismo istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas tik iš antro karto paskyrė Konstitucinio Teismo teisėją. 1993 metais buvo atmesta tuometinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Mindaugo Lošio pasiūlyta Stasio Stačioko kandidatūra. Seimas jai pritarė tik Aukščiausiojo Teismo vadovui antrą kartą pasiūlius tą patį kandidatą.
Nauji Konstitucinio Teismo teisėjai R. Ruškytė ir R. K. Urbaitis pakeis Egidijų Jarašiūną ir Joną Prapiestį, kurie Konstitucinio Teismo teisėjais tapo 1996 metais. Tuo pačiu metu Konstitucinio Teismo teisėju buvo paskirtas ir prezidento pasiūlytas Augustinas Normantas, tačiau šis teisėjas eis savo pareigas, kol bus paskirtas jo įpėdinis.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai jis atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia prezidentas, Seimo irmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
