Seimo rinkimuose piliečių teisė išsikelti nėra ribojama, o politinės partijos gali teikti sąrašą vienmandatėje apygardoje, nes jos turi ypatingą statusą, teigia Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas.
Pirmadienį Konstitucinis Teismas (KT) viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl Seimo rinkimų įstatymo nuostatos konstitucingumo, kuriame sprendžiama, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, numatančios, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatus gali siūlyti tik politinės partijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Pasak Seimui KT posėdyje atstovavusio P.Žukausko, Seimo rinkimų metu piliečių teisė išsikelti patiems nėra ribojama ar atimama ir jie turi teisę išsikelti ir pretenduoti į 71 mandatą nebūdami partijų nariais.
Tuo metu galimybė partijoms teikti kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje, anot P.Žukausko, yra reikalinga, nes „politinės partijos demokratinėje valstybėje turi būti kuriamos ir veikti tam, kad siektų politinės valdžios“.
Tai, Seimo atstovo nuomone, nulemia, jog partijoms yra sudarytos platesnės galimybės.
„Demokratinėje sistemoje politinės partijos statusas yra ypatingas, todėl partijų ir kitų subjektų (asociacijų - BNS) teisių kelti kandidatus sulyginimas šią demokratinę sistemą iškreiptų ir paneigtų partijų vaidmenį“, - atsakinėdamas į teisėjų klausimus kalbėjo Seimo atstovas.
Anot jo, atsižvelgiant į ribojimus būti partijos nariu, logiška, kad partijos turi turėti tam tikrus „ypatumus“.
Pareiškėjo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovai, posėdyje nedalyvavo.
KT be eilės ėmėsi nagrinėti šią bylą, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą.
Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“ į LVAT kreipėsi, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti asociacijos pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje apygardoje.
Bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Anot teismo, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai, kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“.
„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys partijos nariais“, - skelbiama LVAT kreipimęsi į KT.
Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo narių vietą). Tuo metu nesantys partijų nariais - tik vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).
LVAT nuomone, kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei partijai jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę“.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai prieš savivaldos rinkimus. Tuomet likus porai savaičių iki rinkimų KT pripažino, kad Vietos savivaldos rinkimų įstatymas, leidęs tik partijų kandidatų sąrašams dalyvauti rinkimuose, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tuo pačiu KT pareiškė, jog šie savivaldybių tarybų rinkimai turi vykti pagal seną tvarką, o 2011 m. nepartiniams kandidatams privalu sudaryti teisę balotiruotis.
