Kaip rašo verslo dienraštis "Financial Times", SEB tapo nuobodžiu banku. Žinoma, pats bankas to apie save nepasakytų. Tačiau sugrįždamas prie tradicinės bankininkystės - dėmesio klientams ir išlaidų mažinimo - SEB atsisakė išradingesnės plėtros strategijos.
Vis dėlto naują banko strategiją palankiai įvertino investuotojai. "SEB turėjo daugiau plėtros strategijų už visus kitus Europos bankus", - ironizavo vienas analitikas.
Vienu metu SEB mažiau dėmesio skyrė mažmeninėms paslaugoms ir akcentavo interneto bankininkystę. Vėliau bankas nusprendė neapsiriboti Švedija ir plėstis į kitas Europos šalis. Kylant akcijų rinkoms, SEB persiorientavo prie turto valdymo ir komisinių pelno, o po to vėl nukreipė pagrindinį dėmesį į vidaus rinką, sutardamas dėl susiliejimo su "ForeningsSparbanken" (pasaulyje šis bankas žinomas "Swedbank" vardu).
Tačiau visas minėtas strategijas teko koreguoti. Didžiausias nusivylimas SEB laukė 2001 metų rugsėjį, kai bankui teko atsisakyti susiliejimo su "ForeningsSparbanken" dėl konkurencinių priežasčių. Todėl nenuostabu, jog SEB sugrįžo prie tradicinės bankininkystės.
SEB vadovas Larsas Thunellis (Larsas Tunelis) minėjo, kad dabar bankas didžiausią dėmesį skirs klientų poreikių tenkinimui, aptarnavimui ir rentabilumui. Akcentuojanti klientus strategija keičia ankstesnį SEB požiūrį, kai bankas prieš dvejus metus uždarė penktadalį savo mažmeninių paslaugų skyrių.
Bankas planuoja sumažinti savo išlaidas nuo 22,5 milijardo Švedijos kronų 2001-aisiais iki 20 milijardų praėjusiais metais. Nors per keliolika praėjusių metų mėnesių SEB atleido 1,5 tūkst. darbuotojų, banko sąnaudų ir pelno santykis išlieka gana aukštas (69 procentai).
"Norėdami sumažinti šį santykį, turėsime teikti daugiau nekilnojamojo turto paskolų, tačiau ir vidutinėje perspektyvoje tikimės minėtą santykį sumažinti iki 65 procentų", - aiškino L. Tunellis.
Be to, artimiausiu metu SEB neplanuoja didelių įsigijimų. "Jei ką nors ir įsigysime, tai bus nedideli pirkiniai, papildysiantys dabar mūsų valdomą turtą", - teigė banko vadovas. Pavyzdžiu galėtų būti neseniai už 1 milijardą Norvegijos kronų įsigyta šios šalies bendrovė "Europay Norge".
L. Tunellis atrodo ryžtingai nusiteikęs naująją SEB strategiją įgyvendinti. Apie jo perspektyvas banke buvo gana atvirai diskutuojama prieš metus žlugus sandoriui su "ForeningsSparbanken", tačiau dabar jo padėtis kiek sustiprėjusi.
Abejonių kelia ir SEB strategija. Vokietijoje bendrovė prieš trejus metus įsigijo banką BfG, kurį perkrikštijo į SEB AG. Nors investuotojai ir baiminasi, kad Vokietijos bankai neišvengs nuostolių dėl mažėjančių indėlių, L. Tunellis teigia plėtrą į šios šalies rinką buvus "strategiškai teisingu žingsniu".
Dar svarbiau yra tai, kokios politikos SEB imsis sumažinęs sąnaudas ir baigęs konsolidavimo veiklą. Bankas vis dar tebėra nereikšmingas Europos lygiu, o Skandinavijos šalyse nusmuko iš pirmosios į ketvirtąją vietą.
Galbūt SEB jungsis su kuria nors kita Skandinavijos finansų institucija, nes jungimasis su Švedijos bendrovėmis neįmanomas dėl konkurencinių priežasčių. Potencialūs kandidatai jungtis su SEB galėtų būti Suomijos bankų ir draudimo bendrovių grupė "Sampo" bei Danijos bankas "Den Danske Bank".
Kitų analitikų manymu, SEB galų gale suskils, atskirdama didmeninės ir mažmeninės veiklos padalinius.
ELTA
