Gruodžio 6 diena. Antradienis. Rytas
Prezidentas Valdas Adamkus net krūptelėjo, kai su durų trenksmu į kabinetą įėjo besišypsantis jaunikaitis.
– Tu kas? – valingai paklausė prezidentas.
– Aš – naujas komandos narys, – džiugiai atsakė jaunikaitis.
– Ir?
– Ir mus, atrodo, vis dėlto kviečia į Davosą!
– Nesuprantu, kaip „atrodo“? – nesuprato prezidentas.
– Jie man paskambino ir jau jau pradėjo kviesti, bet mano telefonas užlūžo – šypsojosi naujas komandos narys.
– Perskambinai?
– Ne, – žvaliai paneigė jaunasis specialistas.
– Kodėl?
– Na, aš iš džiaugsmo pamiršau telefono PIN kodą – o jis yra išsaugotas būtent telefone. Bandžiau prisiminti. Neprisiminiau. Tuomet spėliojau. Beje, manau, kad trečias bandymas buvo beveik sėkmingas. Dabar reikia įvesti PUK kodą.
– Įvedei?
– Aš PUK kodo nežinau – jis irgi įvestas į telefoną. Ir vėl teko spėlioti. Rinkau jau 9 kartus ir neatspėjau. Liko dar vienas bandymas, paskutinis. Atėjau pasitarti – kaip komandos narys.
– O tada kas? Po paskutinio bandymo? – susidomėjo prezidentas.
– Tada – kaput.
Prezidentas susimąstė.
– Aš manau taip. Tu jau išnaudojai dvylika įvairių skaičių kombinacijų. Rizika, kad tryliktoji kombinacija irgi bus neteisinga, yra dvylikegubai mažesnė nei bandymo pradžioje. Teisingai?
– Teisingai!
– Kita vertus, lieka telefono praradimo, o trečia – nevažiavimo į Davosą rizika. – Prezidentas kelias sekundes pasvarstė ir ryžtingai pasakė. – Daryk paskutinį bandymą.
Naujas komandas narys atliko reikalingas manipuliacijas ir abu smalsiai sužiuro į telefono displėjų.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2005. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
