Praėjusią savaitę pagaliau sudėti visi taškai dėl Rusijos naikintuvo avarijos. Darbą baigė tarpžinybinė komisija tyrusi naikintuvo avarijos aplinkybes, o pilotui Valerijui Trojanovui panaikinti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Naikintuvas Su-27, ginkluotas keturiomis "oras-oras" tipo kovinėmis raketomis ir patranka, rugsėjo 15 dieną sudužo Šakių rajone. Pilotui majorui V. Trojanovui pavyko saugiai katapultuotis. Avarijos priežastis tyrusi tarpžinybinė komisija paskelbė, kad katastrofą lėmė organizacinių, techninių ir žmogiškųjų veiksnių visuma. Kaip teigiama išvadose, klaidų skrydžio metu padarė tiek pakankamai patirties neturėjęs pilotas, tiek skrydžio valdymo tarnybos. Be to, nors orlaivis buvo techniškai tvarkingas, prieš skrydį jis nebuvo tinkamai apžiūrėtas.
Ekspertų turimais duomenimis, pernai pilotas buvo skraidęs 21, šiemet - 14 valandų. Pagal Rusijoje galiojančius reikalavimus Karinių oro pajėgų pilotams kas mėnesį būtina skraidyti bent po 20 valandų. NATO pilotams taikomi kur kas griežtesni reikalavimai - per mėnesį ore reikia išbūti po 40-50 valandų, per metus - 180-200 valandų.
Prezidentas Valdas Adamkus teigiamai įvertino komisijos veiklą ir padėkojo jos nariams už atliktą darbą. "Šioje istorijoje Lietuva atlaikė spaudimą ir, kruopščiai išanalizavusi Rusijos naikintuvo avarijos aplinkybes, pasirodė esanti atsakinga valstybė, kuri nori palaikyti geranoriškus ir konstruktyvius santykius su kaimynais, - šiuos šalies vadovo žodžius perdavė atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Atskira komisija anksčiau ištyrė Lietuvos tarnybos veiksmus po to, kai virš mūsų šalies pasirodė Rusijos naikintuvas. Pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, išvados, kuriose nurodyta per 20 rimtų trūkumų, nebus viešinamos, nes turi slaptumo grifą.
Taip pat buvo nutrauktas po avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto oro erdvės pažeidimo ir panaikinta pilotui kardomoji priemonė - namų areštas. Lakūnas V. Trojanovas ir jo žmona tuoj po to išskrido į namus.
Neaiškumų liko tik dėl sistemos "savas-svetimas". Ši sistema leidžia identifikuoti lėktuvą ar kitą karinę įrangą draugiškoms pajėgoms ir apsaugo nuo atsitiktinio apšaudymo. Pagal instrukcijas, lakūnas, prieš patraukdamas katapultos rankeną, turi paspausti mygtuką, kuris susprogdina sistemą. Jei pilotas to nedaro, sprogmuo detonuoja tuomet, kai suveikia lėktuvo katapultavimosi mechanizmas. Jeigu ir tai dar nesunaikina sistemos, tuomet ji turėtų nepataisomai suirti smūgio į žemę metu. Ir net jeigu ji vis tiek išliko sveika, tuomet visa informacija turėtų pražūti per parą.
Rusai ramina save, kad sistema "savas-svetimas" susinaikino, bet ir baiminasi, kad ji kažkokiu stebuklingu būdu galėjo išlikti. Istorijoje išlikę gan liūdnų pavyzdžių. Po to, kai vyresnysis leitenantas Viktoras Bebenko su "Mig-31" nusileido Japonijoje, amerikiečiai pabandė pasigaminti panašią kodinę sistemą. Tada Maskvai teko skubiai keisti visas sistemas. Tuo laiku tai kainavo astronominę sumą - 5 milijardus rublių. Jei ir dabar sistema išliko, rusai vėl turėtų keisti kodavimo sistemą.
Incidentas su Rusijos kariniu lėktuvu parodė ir mūsų priešlėktuvinės apsaugos bėdas. Krašto apsaugai pagal NATO reikalavimus Lietuva turėtų skirti 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). Kol kas šis reikalavimas nevykdomas. Dalį krašto apsaugai skirtų pinigų suvalgo mūsų kariškiai, tarnaujantys Irake ir Afganistane. Krašto apsaugos ministras jau paprašė milijonų naujai radiolokacinei sistemai įsigyti, tačiau biudžete tam pinigų neskirta. Dabar mus saugo 5 NATO naikintuvai. Tik ar saugo?
