Atėjo laikas prisipažinti - esu paprasta kaip 3 kapeikos… Mano dabartis: mokslai, darbas, televizorius ir knyga, na, dar kartais sulaukiu dėmesio iš savo perspektyvaus draugo. Kartais…
Šiuolaikinio jaunimo pasilinksminimo metodus taikau retai. Na, nebent aplanko pašėlusios praeities elementas ir mergaičių TRIO atgimsta.
Nutiko tai ir praėjusį penktadienį. Mano damos - Sopranas ir Altas vėl su manimi (http://www.omni.lt/index.php?base/z_133708). Paklausome ne širdies balso ir draugų patarimo - rinktis “Gravity”, o “pijarinių” “Galaxy” pranešimų: “Pirmą kartą klube skambės drum&bass ir breakbeat stilių muzika, miksuojama žymiausių Lietuvos DJ'ų bei ypatingo svečio iš Estijos - armėnų (!) tautybės DJ'aus - Alex H.”.
Pasikartojusios teoriją - su kuo valgomas tas “drum&bass”, išmokstame naujų šūkių ir judesiukų, o suderinusios šukuosenas ir nagų lako spalvas prieš pat vidurnaktį išsikviečiam prabangų taksi (po 70 ct už km) ir dumiam pas Šarūną - į “Forum Palace”.
Nustembam, kad mums nenutiestas raudonas kilimas ir neblyksi fotoaparatai, iš pradžių net neranda mūsų pavardžių išrinktųjų-pakviestųjų sąraše. Ir šiaip jokios spūsties prie durų vedančių į neeilinį, eksperimentinį vakarėlį.
Bet mes žinom, ką gali šypsena, todėl nutaisiusios “Mis pasaulis” išraiškas stebim, kaip apsaugininkas čiupinėja mūsų pinigines ir įdėmiai tikrina cigaretes.
Nerimas nepalieka, o tik įėjus į naktinį amfiteatrą pasiekia ūmią stadiją. Šokių aikštelėje trypčioja apie 20 personažų, vienišas diskžokėjas (vienas iš rinkinuko: Emery (Lt), Ske_Dj (Lt), Public (Empti, Lt), Astralas (Metro Promo, Lt) + Special guest Alex H. (“Varjend”, Estija)) suka plokšteles, o ant begalės tuščių staliukų puikuojasi “Rezervuota”.
Kažkada girdėjau, kad rokas mirė, bet panašu, kad ir dramenbaso gyvybę palaiko tik prietaisai. Eilinį kartą užplūsta mintys apie eutanaziją…
STOP! Šalin tokias mintis, nes mes atėjom pasilinksminti! Susižvalgom ir kaip ypač niekam tikusiame filme “Vakarėlis Roksberyje” sinchroniškai krestelėjusios garbanas ryžtingai kopiame į viršų, kur mūsų laukia laisvos sėdimos vietos.
Kas kaip moka, tas taip nervus ramina. Altas įjungia “dzin - tyliu”, aš stveriuosi bobelinės su ananasais ir cigarečių, o Sopranas kaip visada blaiviai vertina situaciją - per mažai čia vyriškos giminės atstovų, o ir tie “morni” (suprask - perdėm liauni) ir jauni.
Mudvi vis dar vaizduojam, kad nerealiai smaginamės ir gaudom dvasingos muzikos garsus. Tai patinka ekspresyviam vaikinui Žuviai (vardas = pirmas įspūdis). Plauko jis aplink mus, įkyriai bruka akių kontaktą ir netgi nerišliai kviečia prisijungti. Trio pasitarusios nusprendžia, kad jei tai nesibaigs, teks griežtai pasiūlyti plaukti jam į savo akvatoriją.
Priešais, aukštu žemiau, linksminasi būrelis išprususių dramenbaso gerbėjų, kurių vienas man vėliau porins, kad “idėjos būta kilnios, bet š… išėjo”. Vieną veržlų ilgaplaukį, nuogapilvį pavadiname Maugliu ir pasiūlom savo subinaite neužstoti horizonto - t.y. šokių aikštelės, kurioje makaluojasi tas pats minimumas šokėjėlių.
Altas nepaleidžia “dzin” pozos, o aš ir Sopranas, išgirdusios pro-pramogų-parkiškus raginimus “everybody jump, here is Alex H. ir pan.”, nesusivaldom ir šturmuojame šokių aikštelę. Specialus estarmėnas nepasirodo itin egzotiškas.
Nepriekaištingai atlikusios programą parliuoksim atgalios. Žuvis tebesiveržia į mūsų teritorinius vandenis, o Altą užiminėja Mauglis! Finalas - paskirtas pasimatymas! Tai kur teisybė? Mes juk dirbom, o ji tinginiavo! Dėl jos džiaugiamės, bet šiaip - vieni nusivylimai…
Kai pasakau jam, kad apsimetinėti ir pseudonimų galvoti nereikia, nes mes vis tiek žinom, kad jis yra Mauglis, sulaukiu šalto dušo: “Tai ką, medžioklė nekokia, didysis Ka?”. Žiauri ta žmogaus prigimtis…
Išbandžiusios viską - dar kiek patrepsėjusios, apėjusios porą apžvalginių ratų - nusvirusiomis rankomis ir vilkdamos kojas grįžtam namo.
