Ruduo - ne tik bobų vasara, auksaspalviai medžių apdarai ir gausios derliaus gėrybės... Tai ir metų laikas, kai reikia ypač saugotis peršalimo. Mat prie vasariško oro spėjęs priprasti žmogaus organizmas jautriai reaguoja į sezonų kaitą.
Kokie yra dažniausiai pasireiškiantys, pagrindiniai peršalimo simptomai? Tai čiaudulys, galvos skausmas, kosulys, nosiaryklės pabrinkimas. Gali pakilti kūno temperatūra, pradėti perštėti gerklę, sumažėti apetitas. Nesigydant peršalimo iki infekcinio susirgimo - vienas žingsnis.
Infekcines ligas paprastai sukelia virusai. Sparčiai daugindamiesi, virusai gali sukelti tokias peršalimo komplikacijas kaip ryklės ar trachėjos uždegimas, sinusitas, bronchitas.
Kosulys - ne liga
Kosulys, medikų teigimu, yra ne liga, o tik organizmo reakcija į kvėpavimo takų - gerklės, gerklų ar bronchų - dirginimą. Kosulys pradeda varginti ir tada, kai užsikemša nosis. Tai vienas dažniausių peršalimo simptomų.
Na, o kas gi sukelia kvėpavimo takų dirginimą, taigi ir kosulį? Pasirodo, yra daug priežasčių. Sunkų ir ilgalaikį kosulį daugiausia sukelia mikrobai ir virusai. Dėl jų poveikio gerklėje, sunkesniais atvejais - ir bronchuose pradeda kauptis įvairios dėl uždegimo susidariusios medžiagos, gleivės ir pūliai. Stipriai dirginamos nervinės ląstelės sutrikdo ramų ir ritmingą kvėpavimą, ir ligonis pradeda kosėti. Kitaip sakant, tokiu būdu organizmas bando pašalinti normaliai kvėpuoti trukdančius reiškinius. Beje, sunkiausiais atvejais gali prasidėti net kosulio priepuoliai.
Kad kuo mažiau vargintų kosulys, patalpą, kurioje praleidžiate daugiausia laiko ir kur miegate, reikia nuolat vėdinti (kad oras būtų švaresnis, gaivesnis). Mat yra ištirta, jog net ir užterštoje atviroje aplinkoje yra gerokai švaresnis oras nei uždaroje patalpoje. Kambario, kuriame guli ligonis, oras turėtų būti dažnai sudrėkinamas (mat labai sausas oras sukelia didesnį kosulį). Kosulį slopina karšti gėrimai - labai tinka čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių arbata ar vaistažolių arbatos mišinys su medumi. Prieš miegą patartina pamirkyti kojas karštame pasūdytame vandenyje, po to jas sausai nušluostyti, skubiai apmauti šiltomis kojinaitėmis ir nedelsiant gultis į patalą. Miegant galvą reikia padėti aukščiau - kad kuo mažiau nosies sekreto patektų į nosiaryklę.
Kaip bebūtų keista, peršalimo simptomus žmonės jaučia skirtingai. Yra tokių, kurie dažnai sušąla, nesisaugo, tačiau nesuserga, bet daug daugiau ligonių, kurie nors ir labai prisižiūri, vos pradėjus vėsti orams vargsta dėl prasidėjusios slogos, kosulio ir kitų peršalimui būdingų negalavimų. Kodėl taip yra?
Medikų teigimu, peršalimo simptomų stiprumas siejamas su konkretaus žmogaus organizmo imunine sistema. Jei imuninė sistema stipri, žmogus nejaučia jokių negalavimų ar peršalęs vos junta nemalonius simptomus, ir atvirkščiai: esant susilpnėjusiai imuninei sistemai kyla grėsmė ilgam atsigulti į patalą.
Jei nepadeda karštos arbatos, citrina, česnako skiltelės ar piliulės, reikia įsigyti peršalimo simptomus mažinančių medikamentų, kurių šiuo metu yra gana platus pasirinkimas. Tiesa, nepatartina vaistų nuo peršalimo pirkti tiesiog vaistinėje, prieš tai nepasikonsultavus su šeimos gydytoju, negavus jo rekomendacijų. Mat nuo tinkamos vaistų grupės ir jų vartojimo dozių parinkimo tiesiogiai priklauso, kaip greitai ligonis pasveiks. Susirgus nereikia griebtis ir antibiotikų - jų gali skirti tik ligonio būklę įvertinęs gydytojas (mat antibiotikai paprastai vartojami tik tada, kai atsiranda bakterinėms infekcijoms būdingų negalavimų).
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus reikia tuojau pat pradėti vartoti vitaminą C. Šio vitamino per parą leidžiama suvartoti iki vieno gramo.
Kaip minėta, netinkamai ar nepakankamai gydantis peršalimo ligos gali sukelti rimtas komplikacijas. Kad to neatsitiktų, visų pirma reikia įsisąmoninti, jog peršalimo liga ir darbas, aktyvi veikla - nesuderinami. Kitaip sakant, susirgus reikėtų labiau save palepinti, pasaugoti, daugiau pailsėti, jokiu būdu neiti į darbą.
Kas "padeda" peršalti?
Anot medikų, dažniausiai peršąlama, kai organizmas staiga sušyla ir staiga - atvėsta. Taigi sušilimas yra lygiai taip pat pavojingas kaip ir atšalimas. Tie, kurie dažniau serga peršalimo ligomis, pavojinguoju metų laikotarpiu turėtų vengti masinių susibūrimų vietų, atsisakyti išvykų ar lauko darbų (ypač tada, kai oras - prastas). Be abejo, labai svarbu grūdinti organizmą - sportuoti, gerai pailsėti, daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių, vartoti kompleksinius - vitaminų ir mikroelementų turinčius - maisto papildus. Beje, dažnos dietos, badavimas labai alina organizmą, silpnina imuninę sistemą. Ir dar vienas labai svarbus patarimas: pasirinkite tinkamą aprangą. Mat, kaip sako skandinavai, nėra blogo oro - yra tik bloga apranga...
