Kaip teigia gydytoja parazitologė Aušra Bartulienė, trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Jei anksčiau buvo žinoma tik viena trichinelių rūšis, dabartiniu metu pasaulyje išaiškintos net 8 trichinelių rūšys. Mokslui žengiant į priekį, sužinome vis daugiau, o ir ponas Dievas nesnaudžia, vis naujų siurprizų mūsų budrumui išbandyti siunčia. Pavyzdžiui, yra surasta trichinelių rūšis, kuri raumenyse nesudaro kapsulių, ir štai - naujas galvosūkis: kaip jas mėsoje aptikti.
Trichinelės neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizme. Tai gali būti laukiniai ir naminiai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, jūros žinduoliai, o viena trichinelių rūšis gali parazituoti net paukščių organizme. Arba štai: visai neseniai buvo surasta nauja trichinelių rūšis, kuri parazituoja ... krokodilų organizme. Štai kokia įvairi ir spalvinga yra gamta.
Kur gyvena trichinelos?
Žmonės šia liga užsikrečia vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Taigi, jeigu mes valgysim užsikrėtusių kiaulių, šernų ar galbūt krokodilų mėsą, galime susirgti trichinelioze.
Lietuvoje žmonės trichinelioze užsikrečia nuo kiaulienos ir šernienos. Na, o kai kuriose Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, žmonių trichineliozės priežastis dažnai yra arkliena. Per paskutinius dešimt metų Prancūzijoje virš 50 procentų žmonių trichineliozės atvejų buvo užregistruota vartojus užkrėstą trichinelių lervomis arklieną. Arkliena Prancūzijoje, Italijoje yra delikatesas. Iš karto kyla klausimas, o kaipgi arkliai gali užsikrėsti. Pasirodo, užsikrečia per pašarus, užterštus pelių ar kitų graužikų lavonais. Kiaulės užsikrečia per trichinelių lervomis užkrėstas skerdyklų bei virtuvių atliekas, suėdusios žiurkių ar laukinių gyvūnų, užkrėstus kitų kiaulių lavonus.
Trichineliozės bumas
Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių stokos apie šią ligą bei jos profilaktiką. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet trichinelioze serga kelios dešimtys žmonių, tačiau šis skaičius nėra tikslus, nes, jeigu žmogus serga lengva ligos forma, jis nesikreipia į gydymo įstaigą ir trichineliozės atvejis nebūna užregistruotas.
Vykstantys socialiniai ekonominiai pokyčiai Lietuvoje devyniasdešimtųjų metų pradžioje paskatino didelių fermų išnykimą ir mažų ūkių formavimąsi. Nykstant kolūkiams, didelės žiurkių ir pelių populiacijos paliko ūkius ir migravo į laukus, miškus, kur užsikrėtė trichinelioze. Dalis žiurkių grįžo į smulkius privačius ūkius ir atnešė šią infekciją. Netinkamas kiaulių laikymas, kai jos turi kontaktą su laukinių gyvūnų lavonais, fermose gausios žiurkių populiacijos ir šalia fermų - šiukšlynai, kur išmetami sumedžiotų gyvūnų lavonai, padidino naminių gyvulių užsikrėtimo riziką. Kiaulių užsikrėtimas trichinelioze gerokai išaugo. Didėjant kiaulių užsikrėtimui, didėja rizika žmonėms.
Kasmet Lietuvoje registruojami žmonių trichineliozės protrūkiai, kai užregistruojama po du ir daugiau tarpusavyje susijusių žmonių trichineliozės atvejų. Per 1998 - 2005 metus buvo užregistruoti 48 žmonių trichineliozės protrūkiai, kai sirgo 409 žmonės, ir daugiau kaip pusė visų protrūkių (51 proc.) įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų, paskerstų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės; apie 11 procentų - dėl turgavietėse nelegaliai pardavinėjamos ar šalia turgaviečių pirktos nepatikrintos mėsos.
Kokie ligos požymiai?
Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar net tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių: užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir patekusių lervučių gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo ir atsparumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės dar yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau lervoms migruojant į raumenis (1-2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių pažeidimas, širdies nepakankamumas, centrinės nervų sistemos pažeidimas, paralyžiai, komos.
Kaip išvengti ligos?
Šiais laikais pirkti mėsą iš parduotuvių yra saugu, nes dabar visa mėsa bei jos gaminiai į prekybą patenka patikrinti dėl trichineliozės.
Kol kas daugiausia registruojama židinių, kur infekcijos šaltinis yra namuose užaugintos kiaulės mėsa, naudojama nepatikrinta dėl trichineliozės. Saugodami savo ir artimųjų sveikatą, paskerdę kiaulę ar sumedžioję šerną, nepatingėkite skerdienos patikrinti. Juo labiau, kad tyrimai atliekami greitai, nebrangiai, o ir tiriamos medžiagos reikia ne tiek ir daug. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Neskubėkit vartoti skerdienos, sulaukite tyrimų rezultatų ir, tik gavę neigiamą atsakymą, naudokit mėsą maistui.
Nepirkite nelegaliai pardavinėjamos mėsos šalia turgaviečių, nesusigundykit pigesne mėsa, nes po to gydymui išleisite žymiai daugiau. Į turgavietes dabar patenka patikrinta dėl trichineliozės mėsa, tačiau jeigu jums kilo įtarimų, paprašykit, kad jums parodytų veterinarijos laboratorijos antspaudą ant mėsos.
Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1-1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai. Šeimininkėms reikia žinoti ir išmokti žaliai ir virtai mėsai naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išvalyti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
Kad auginamos kiaulaitės užaugtų sveikos, ūkiuose reikia naikinti graužikus, kurie yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Nešerkite kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kokie laukiniai gyvūnai.
Paruošta pagal Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pranešimą
