Aviakompanijos "Lietuva" lėktuvo ATR-42 avariją prie Kijevo Borispolio oro uosto tyrusi ukrainiečių komisija baigė darbą. Ukrainos valstybinė skrydžių saugos priežiūros komisija rekomendavo pašalinti Borispolio oro uosto tarnybų darbo trūkumus ir pripažino, kad daug kaltės tenka ir lėktuvo pilotams. Įgula turėjo vadovautis ne oro uosto tarnybų perduotais duomenimis, o lėktuvo prietaisų rodmenimis. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos tokia komisijos išvada netenkina, nes ji neprofesionali ir paviršutiniška.
Laužė eglių viršūnes
Priminsime, kad Lietuvos lėktuvas į incidentą prie Kijevo pateko praėjusių metų gruodį. Esant blogam matomumui ir krintant šlapdribai, Borispolio oro uoste besileidžiantis iš Vilniaus su 33 keleiviais ir 4 įgulos nariais atskridęs lėktuvas kliudė prieigose augančių medžių viršūnes. Tačiau patyrę pilotai sugebėjo vėl pakilti ir apsukę kelis ratus vis dėlto nutupdė aplamdytą prancūzų ir italų bendros gamybos keleivinį lainerį. Neabejojama, kad tai pats rimčiausias ore nutikęs incidentas nuo pat šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Tarp keleivių buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje Viktoras Baublys pasakojo, kad jis, žinodamas, jog skrydis jau baigiasi, susidėjo į portfelį savo dokumentus ir žvilgtelėjęs pro langą išvydo, jog lėktuvas skrenda beveik pačiomis eglių viršūnėmis. Netrukus V. Baublys pajuto smūgį į lėktuvo apačią, tačiau susimėtęs lėktuvas po kelių akimirkų vis dėlto vėl pradėjo kilti.
Skrydžio metu debesų aukštis sukėlė tik 60 metrų, o dispečeriai lakūnams pranešė, kad debesys - 600 metrų aukštyje. Pilotai tuo patikėjo ir ramiai leidosi tol, kol pamatė eglių viršūnes.
Saugūs metai
Ši avarija baigėsi sėkmingai, kaip ir dauguma su Lietuva susijusių incidentų. Vienas iš paskutinių mums žinomų - iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Maskvą pakilęs laineris dėl važiuoklės gedimo buvo priverstas apsukti ratą ir nusileisti. Keleiviai į Maskvą išskrido tik vakare kitu lėktuvu. Tą kartą į incidentą papuolė "Lietuvos avialinijų" lėktuvas "Boeing". Važiuoklės gedimas buvo nepavojingas - meistrai, keitę susikilusį priekinės važiuoklės uždengimo skydų mechanizmą iš naujo, nesureguliavo skydų. Todėl įsitraukusi važiuoklė neužsifiksuodavo ir iškrisdavo.
Panašių incidentų yra buvę ir daugiau, tačiau iš Vilniaus reguliariaisiais reisais skraidantys lėktuvai per Nepriklausomybės metus į katastrofas nėra patekę. Ir apskritai pernykščiai metai keleiviams buvo saugūs. Tarptautinė oro transporto asociacija suskaičiavo, kad 2004 metais lėktuvais skrido 1,8 milijardo žmonių, iš kurių tik 428 žuvo. 2003 metais žuvo 633 žmonės. Lietuvos keliuose per metus žūva per 700 žmonių. Tad galima drąsiai teigti, kad lėktuvas - saugiausia transporto priemonė, tačiau jei atsitinka nelaimė, pasekmės būna skaudžios.
Didžiausia katastrofa
Iš Vilniaus pakilo ir sudužo Lietuvos civilinės aviacijos valdybos keleivinis lėktuvas "Tu-124". Tai atsitiko 1973 metų gruodžio 16 dieną. Žuvo 6 ekipažo kariai ir 45 keleiviai. Tai pati skaudžiausia aviacijos katastrofa, susijusi su Lietuva. Mūsų tuo metu sovietinė respublika neteko žymiausių Lietuvos pediatrų, kurie skrido į konferenciją Charkove. Žuvo profesorė L. Steponaitienė, docentai P. Baublys, R. Lučinskas, ministerijos vyriausioji pediatrė O. Surplienė. Lėktuvą pilotavo vadas S. Boiko, antrasis pilotas E. Karmila, šturmanas J. Časas, bortinžinierius J. Šamajevas. Kaip įprasta sovietmečiu, apie lėktuvo katastrofą buvo slepiama, tad pirmos žinios Lietuvą pasiekė per "Amerikos balsą" ir buvo perduotos iš lūpų į lūpas. Katastrofos priežastis - elektrinio trimerio gedimas. Tai toks prietaisas, sumontuotas prie lėktuvo aukštumos vairo ir padedantis išlaikyti lėktuvą horizontalioje padėtyje. Įsijungęs varikliukas neteisingai nureguliavo trimerį ir lėkuvas iš daugiau kaip 8 kilometrų aukščio smigo žemyn. Pilotai, kiek turėjo jėgų, traukė vairalazdes į save. Jiems dviejų kilometrų aukštyje kritimą pavyko sustabdyti, bet atleidus vairalazdę lėktuvas vėl smigo ir ties Karačiarovu trenkėsi į žemę. Po katastrofos šio tipo lėktuvuose elektrinis trimeris buvo išjungtas, tačiau "Tu-124" nuo to netapo saugesnis. Sudužus keliems tokio tipo lėktuvams, 1977 metais jų buvo atsisakyta.
Sraigtasparniu kaip naikintuvu
Per Lietuvos nepriklausomybės metus mūsų šalyje įvyko daugiau kaip dešimt aviakastrofų, kuriose dužo sportiniai lėktuvai, sraigtasparniai. Skaudžiausia nelaimė įvyko 1998-ųjų rugpjūtį, kai sekmadienio popietę į Platelių ežerą nukrito ir sudužo vestuvininkus skraidinęs firmai "Eurobatika" priklausęs sraigtasparnis "Mi-2". Ją pilotavo 23 metų skraidymo patirtį turintis, tačiau tą dieną labai neatsargiai skraidęs pilotas N. Kiuškinas. Katastrofos metu žuvo ir jis, ir dar 9 keleiviai. Liudininkai, matę sraigtasparnio skrydį, manė, kad lakūnas buvo girtas, nes jis sraigtasparnį mėtė į šonus, skraidė beveik siekdamas automobilių stogus, o virš ežero - visai prie vandens, vos nekliudė jachtos stiebo ir trenkęsis į vandenį nuskendo. "Mi-2" turėjo 8 vietas, o virš Platelių juo skrido 11 žmonių. Kitados tai buvo labai patikimi sraigtasparniai, sukurti Rusijos M. Milio konstruktorių biure, o vėliau jų gamybos linija buvo perduota Lenkijai.
Reikėjo berniukams...
Kitose avarijose dažniausiai nukentėjo patys pilotai. 1995-aisiais žuvo du "Jak-52" lėktuvu skraidę pilotai Alytuje. Lietuvio V. Saladžiaus ir suomio A. Termoneno pilotuojamas lėktuvas akrobatinių skrydžių metu pateko į "suktuką" ir trenkėsi į žemę. Tais pačiais metais toks pats lėktuvas sudužo ir Kaišiadorių rajone. Lėktuvas po smūgio į žemę užsiliepsnojo ir visiškai sudegė. Vienas pilotas liko gyvas, o V. Žiukas žuvo. 1995-aisiais nelaimingas atsitikimas pražudė ir oro baliono komandos narį poetą V. Daunį. Oro balionas, staigiai kildamas į viršų, pakėlė krepšį laikiusį V. Dainį. Piloto pastangos įtraukti jį į krepšį baigėsi nesėkmingai ir žmogus nukrito iš maždaug 300 metrų aukščio.
Kitais metais Aleksoto oro uoste į "suktuką" pateko lėktuvas "SL-90 Lešyj", pilotuojamas V. Kalpavičiaus. Pilotas mirė ligoninėje, o kaip keleivis skridęs lėktuvo savininkas A. Šumauskas žuvo vietoje. Tais pačiais metais Pociūnų aerodrome patyrė katastrofą eksperimentinės kategorijos savadarbis keturvietis lėktuvas "Šešupė-2". Lėktuvas nukrito į Nemuną ir nuskendo. Pilotas A. Kašuba bei keleivis A. Pareika žuvo, o dar vienam keleiviui pavyko išplaukti.
1997-aisiais Kauno Aleksoto aerodrome nukritus "Jak" markės lėktuvui žuvo lakūnas A. Cibarauskas. Po kelerių metų - 2004-ųjų balandį - tame pačiame aerodrome sudužo sportinis lėktuvas "Su-29", kurį pilotavo D. Išganaitis ir R. Žiaugrė. 37 metų Rolando gyvybė užgeso netrukus po smūgio į žemę, o 7 metais jaunesnio akrobatinio skraidymo meistro Dariaus mirtį gydytojai konstatavo po dviejų parų. Tas pats D. Išganaitis tik per plauką mirties išvengė 2000-aisiais. Jo pilotuojamam "Jak-52" sutriko aukščio vairai ir jis ėmė sparčiai žemėti. Tada pilotas priėmė vienintelį teisingą sprendimą - apvertė lėktuvą aukštyn ratais ir ėmė kilti aukštyn. 800 metrų aukštyje lėktuvą nukreipęs nuo pastatų, Darius iššoko su parašiutu. Avarijose pasisekė išlikti gyvam ne tik Dariui. Tas pats vienas iš stipriausių pasaulio lakūnų J. Kairys kelis kartus yra pakliuvęs į avarijas, bet sugebėdavo išsisukti. Ne kartą J. Kairio pilotuojamam lėktuvui neišsileidus važiuoklei, teko tūpti ant pilvo, o kartą subyrėjo lėktuvo variklio mentės. Aukštos įtampos laidus yra užkliudęs ir buvusio Seimo nario G. Šurkaus pilotuojamas balionas, o kitas politikas - V. Lapėnas - išliko gyvas po to, kai jo lėktuvas sudužo. Jo pilotuojamas "Jak-55" po akrobatinių figūrų trenkėsi į medžius ir subyrėjo. Lėktuvas užsidegė, o jo fiuzeliažas su lakūno kabina pakibo ant medžių. V. Lapėnui apdegė rankos, kojos, bet jis buvo gyvas ištrauktas iš sudužusio lėktuvo. Nors liko invalidas, bet sugebėjo vėl sėsti prie lėktuvo šturvalo.
