Atliktas Lietuvos nepilnamečių justicijos sociologinis tyrimas Siekiant ištirti nepilnamečių teisės pažeidėjų ir kriminalinės justicijos atstovų tarpusavio santykius, įvardinti pagrindines problemas, kylančias kriminalinės justicijos pareigūnams bei nustatyti Lietuvos nepilnamečių justicijos trūkumus, buvo atliktas kompleksinis sociologinis tyrimas. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu įgyvendinant Jungtinių Tautų vystymo programos projektą "Parama įgyvendinant veiksmingą nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje" 2005 m. gruodžio - 2006 m. sausio mėn. buvo organizuoti keturi reprezentatyvūs sociologiniai tyrimai: Lietuvos gyventojų, kriminalinės justicijos pareigūnų, dirbančių su nepilnamečiais teisės pažeidėjais (policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, įkalinimo įstaigų ir pataisos inspekcijų pareigūnų), rizikos grupei priskirtų vaikų ir nepilnamečių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Vertinant nepilnamečių nusikaltimų priežastis, gyventojai ir pareigūnai pirmoje vietoje nurodė blogą auklėjimą šeimoje, antroje - neigiamą kiemo, gatvės įtaką, trečioje - neužimtą laisvalaikį, ketvirtoje - nepilnamečio asmenines savybes. Minėtu klausimu smarkiai skyrėsi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nepilnamečių vertinimai. Įvardindami svarbiausiais nepilnamečių nusikaltimų priežastis nuteistieji buvo savikritiški: pirmoje vietoje nurodė neigiamas nepilnamečio savybes, antroje vietoje - neigiamą kiemo ar gatvės įtaką. Skirtingai nei kitos tirtos grupės, nuteistieji turėjo priekaištų dėl teisėsaugos institucijų darbo, kuris buvo minimas trečioje vietoje. Ketvirtoje vietoje buvo neužimtas laisvalaikis, penktoje - blogas auklėjimas šeimoje, šeštoje - nepakankama mokyklos, kitų auklėjimo įstaigų kontrolė, po to - sunki šalies socialinė bei ekonominė padėtis. Lyginant kriminalinės justicijos pareigūnų ir Lietuvos gyventojų nuomones vertinant institucijų darbą, siekiant sumažinti nepilnamečių nusikaltimų skaičių Lietuvoje, matyti tam tikri nuomonių skirtumai. Panašiai kaip ir pareigūnai, Lietuvos gyventojai neigiamai vertina Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros, o teigiamai - bažnyčios, švietimo sistemos ir ne vyriausybės organizacijų darbą. Tačiau vertinant teisėsaugos institucijų ir žiniasklaidos indėlį, Lietuvos gyventojų ir pareigūnų nuomonės smarkiai skyrėsi: pastarieji teisėsaugos institucijų darbą vertino labai teigiamai, o žiniasklaidos - neigiamai.
Darytina prielaida, kad kriminalinės justicijos pareigūnai, kurių pagrindinis informacijos šaltinis apie nepilnamečių problemas yra asmeninė ir profesinė patirtis, linkę pervertinti savo darbą, siekiant sumažinti nepilnamečių nusikaltimų priežastis, antra vertus visuomenė, kurios pagrindinis informacijos šaltinis yra televizija, labiau linkusi pervertinti žiniasklaidos atliekamą darbą šioje srityje.
Absoliuti dauguma gyventojų (98 proc.) pačia efektyviausia priemone nepilnamečiams teisės pažeidėjams laikė nuolatinę tėvų priežiūrą, tuo tarpu kitas priemones nurodė bent dvigubai mažiau apklaustųjų - 42 proc. nurodė nuolatinę policijos ar pataisos inspekcijų pareigūnų priežiūrą, 40 proc. - privalomą mokyklos lankymą. Kitos priemonės, gyventojų nuomone, būtų mažiau efektyvios: visuomenei naudingas darbas (30 proc.), draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku (26 proc.), žalos iš savo pinigų atlyginimas (21 proc.) ar net ekskursija į nepilnamečių įkalinimo įstaigą (14 proc.).
Rizikos grupės vaikų ir nuteistųjų nuomonės vertinant minėtų priemonių efektyvumą buvo panašios. Veiksmingiausia priemone laikoma nuolatinė tėvų priežiūra (nurodė 65 proc. nuteistųjų ir 47 proc. rizikos grupės vaikų), po to sekė privalomas mokyklos lankymas (atitinkamai 47 ir 39 proc.), draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku (37 ir 26 proc.) bei ekskursija į nepilnamečių įkalinimo įstaigą (27 ir 32 proc.). Kriminalinės justicijos pareigūnai pirmenybę teikė toms priemonėms, kurios buvo susiję su jų įvardintom dviems svarbiausiomis nepilnamečių problemomis - neužimtumu ir problemomis šeimoje: 57 proc. pareigūnų nurodė nuolatinę tėvų priežiūrą, 47 proc. - privalomą mokyklos lankymą bei 42 proc. - draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku. Pažymėtina, kad kriminalinės justicijos pareigūnai, kitaip nei gyventojai, gana skeptiškai vertina nuolatinės pareigūnų priežiūros efektyvumą.
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai nepilnamečiai bendrauja su tam tikrais nepilnamečių justicijos specialistais. Dažniausiai rizikos grupės vaikai bendravo su socialiniais darbuotojais (socialiniais pedagogais) ir nepilnamečių reikalų policijos pareigūnais, rečiausiai su pataisos inspekcijų pareigūnais, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (toliau - VTAT) atstovais ir kriminalinės policijos tyrėjais. Tuo tarpu dabartiniai nuteistieji laisvėje intensyviausiai bendravo su policijos pareigūnais, o rečiausiai reikalų turėjo su psichologais, pataisos inspekcijų pareigūnais ir VTAT atstovais.
Atlikus duomenų analizę pastebėta, kad kuo daugiau nepilnamečiai buvo padarę teisės pažeidimų, tuo intensyviau jie bendravo su kriminalinės justicijos atstovais (nepilnamečių reikalų policijos pareigūnais, kriminalinės policijos tyrėjais ar policijos patruliais) ir tuo blogiau vertino jų darbą. Ne mažiau buvo įdomu sužinoti, kaip nepilnamečiai vertino tuos nepilnamečių justicijos specialistus, su kuriais asmeniškai bendravo. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nepilnamečiai gerai įvertino psichologų (76 proc.), socialinių pedagogų (61 proc.) ir VTAT atstovų (45 proc.) darbą. Neutraliai įvertino pataisos inspekcijų pareigūnų ir policijos patrulių darbą, tuo tarpu gana blogai - nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų (blogai ir labai blogai - 50 proc.) ir kriminalinės policijos tyrėjų (58 proc.) darbą.
Rizikos grupės vaikai gerai vertino psichologų (66 proc.), socialinių pedagogų (socialinių darbuotojų) (54 proc.), nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų (40 proc.), VTAT atstovų (37 proc.) ir pataisos inspekcijų pareigūnų (34 proc.) darbą. Neutraliai vertino policijos patrulių ir kriminalinės policijos tyrėjų darbą.
Tyrimo metu buvo kriminalinės justicijos pareigūnams buvo pateikiamos klausimų grupės apie jiems žinomus psichologinės prievartos ar fizinio smurto panaudojimo prieš nepilnamečius atvejus: pradedant nuo jiems girdėtų tokių atvejų kitose įstaigose, jų įstaigoje, tada pereinant prie jų kolegų ir pačių pareigūnų. Taip pat respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie buvo girdėję apie tokius atvejus iš pačių nepilnamečių ir jų tėvų ar globėjų.
Nors patys pareigūnai nelinkę prisipažinti apie netinkamą elgesį su delinkventais, tačiau 7-17 proc. nurodė girdėję apie tokius atvejus jų įstaigoje, o 33-45 proc. - kitose įstaigoje. Neretai apie psichologinės prievartos ar fizinio smurto atvejus kriminalinės justicijos atstovai sužino iš pačių nepilnamečių (38-52 proc.) ar iš jų tėvų bei globėjų (32-40 proc.).
Remiantis rizikos grupės vaikų, nuteistųjų ir kriminalinės justicijos pareigūnų tyrimų rezultatais, darytina išvada, kad iš visų kriminalinės justicijos institucijų labiausiai piktnaudžiaujama jėga policijoje. Visiškai šios problemos išspręsti dar nepavyko, tačiau matyti teigiamų poslinkių šioje srityje.
Ir nuteistųjų, ir rizikos grupės vaikų manymu, pagrindinė netinkamo pareigų elgesio su delinkventais priežastis yra ta, kad naudojant prievartą lengviau surinkti įrodymus ar išgauti nepilnamečio prisipažinimą - taip manė 60 proc. ir 47 proc. apklaustų nepilnamečių. Tuo tarpu dažniausiai minima kriminalinės justicijos pareigūnų priežastis yra kita - nepilnamečiai patys išprovokuoja tokį pareigūnų elgesį, beje taip mano ir ketvirtadalis rizikos grupės vaikų. Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento Analizės ir probleminių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Vileikienės teigimu, tyrimo duomenys rodo, kad kriminalinės justicijos atstovai neįžvelgė akivaizdžių teigiamų pokyčių nepilnamečių justicijoje per pastaruosius 5 metus.
Kriminalinė patirtis turi labai didelę įtaką daugeliui rizikos grupės vaikų ir nuteistųjų vertinimų, taip pat ir santykiams su kriminalinės justicijos pareigūnais. Daugiau teisės pažeidimų padarę ir dažniau su kriminalinės justicijos pareigūnais bendravę nepilnamečiai daug blogiau vertina policijos pareigūnus, su kuriais jiems asmeniškai teko bendrauti.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nepilnamečiai linkę prisiimti asmeninę atsakomybę už delinkventinį elgesį. Tik 12 proc. dabartinių nuteistųjų po pirmo padaryto teisės pažeidimo pateko į policijos pareigūnų akiratį, tuo tarpu tarp rizikos grupės vaikų tokių buvo - 43 proc. Tikėtina, kad dalį nepilnamečių nusikalsti skatino nebaudžiamumas.
Tyrimas atskleidė šias pagrindines nepilnamečių justicijos problemas: nepakankamą pareigūnų, dirbančių su nepilnamečiais teisės pažeidėjais kvalifikaciją; neigiamą pareigūnų požiūrį į nepilnamečius; silpną tarpinstitucinį bendradarbiavimą; nepakankamai efektyvią nepilnamečių nusikaltimų prevenciją.
