Rusų jūreiviai kartą ilgam išplaukė į jūrą. Visi jauni, o merginos - nė vienos. Ką daryti? Kapitonas liepė paimti medinę statinę, pragręžti skylę ir taip iš bėdos atlikti lytinius reikalus. Taip ir padarė. Kai ji jau buvo pilna, užkimšo skylę, užrašė didelėm raidėm "Made in USSR" ir išmetė į bangas. Statinė plaukė, plaukė ir pasiekė kažkokio vienuolyno krantą. Vienuolyno sodininkas ją iškėlė į krantą. Atidaro - ogi lajus. Atidavė vienuolėms, idant šios žvakių prisiliedintų. Užrašas ant statinės bylojo, jog kokybė garantuota.
Po kiek laiko jaunesnės vienuolės užsinorėjo vyrų. O tai - draudžiama. Geiduliui patenkinti jos ėmė naudotis žvakėmis. Bet stebuklai! Po kurio laiko visos pasijuto nėščios. Išsigando iš dar labiau įtūžo ant senelio sodininko, kuris buvo niekuo dėtas.
Pagavo jį, primušė, įgrūdo į tą pačią statinę ir tik mažą skylutę palikusios orui įeiti, išmetė į tą pačią jūrą. Atseit tegu iš bado numiršta už tokią niekšybę. Ilgai plaukiojo statinė, kol pagaliau atsidaužė į kažkokį laivą. O pasirodo, tai buvo tas pats laivas, iš kurio ji buvo paleista.
Įdomumo dėlei jūreiviai statinę įsikėlė į denį. Iš užrašo atpažino ir labai nustebo. Bet dar labiau nustebo, kai ji sujudėjo ir pasigirdo duslus žmogaus balsas. Atidarė - ogi kažkoks senis besėdįs. Pasikvietė kapitoną. O tas tėviškai jauniems vaikinams tarė:
- Matot, vaikinai, kai vienas tą "reikalą" atlieka - gimsta jaunas ir gležnas. O kai visi kolektyviai - iškart pasenęs ir barzdotas.
Kazys Ereminas, Mažeikiai
