Kodėl sapnuojame baisius sapnus?
Mantas LIDEIKIS
Baisų sapną, nuo kurio pašokama daužantis širdžiai ir apsipylus šaltu prakaitu, bent kartą gyvenime esame susapnavęs kiekvienas. Tačiau kai kuriuos žmones naktiniai košmarai kamuoja vos ne kiekvieną naktį. Sapnus ir jų poveikį žmogaus sveikatai tyrinėjančių gydytojų nuomone, nuo to kenčia kas dvidešimtas žmogus.
Deja, kol kas apie naktimis kamuojančių košmarų priežastis galima tiktai spėlioti, nors apie tokių sapnų sukeltas pasekmes yra žinoma gana daug.
Kai žmogus sapnuoja, jo širdies veikla, kraujo spaudimas, kvėpavimo ritmas kinta lygiai taip pat, kaip ir nemiegant. O simpatinė nervų sistema tokiomis minutėmis išgyvena dvigubai didesnį krūvį negu dienos metu. Tad košmariškų sapnų momentu į žmogaus organizmą išskiriamas milžiniškas kiekis ekstremaliose situacijose susidarančių hormonų. O kada dar prisideda košmaro sukeltas stresas, padariniai gali būti patys liūdniausi. Būtent tokiomis akimirkomis daugelis sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis miršta miegodami.
Košmarų, kaip ir apskritai sapnų, priežastis vis dar tebegaubia paslaptis. Be įprastos, kai sapnuojant regimi baisūs vaizdai, egzistuoja ir kita košmaro forma, kuri skiriasi tuo, kad žmogus neįstengia suvokti sapnuojamo dalyko esmės. Miegas turi dvi fazes - aktyviąją, trunkančią vos kelias minutes, ir giliąją, trunkančią 2-3 valandas. Tos fazės nuolat keičia viena kitą. Aktyviosios fazės metu yra regimi sapnai, o per giliąją smegenys ilsisi ir nesapnuojama arba beveik nesapnuojama. Tuo metu miegančiojo pasąmonėje vyksta sudėtingi ir visiškai neištirti procesai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad šios fazės metu miegantysis susiduria su iš principo visiškai kitokiu informacijos srautu, sukeliančiu kažką siaubinga ir visiškai nesuvokiama. Deja, pabudęs žmogus iš šios fazės vaizdinių neįstengia nieko prisiminti, juo labiau - pasakyti, kas sukėlė stingdantį siaubą, privertusį pašokti iš miego.
Kenčiančiųjų nuo košmarų tiek daug, o pasekmės dažnai būna tokios liūdnos, kad tyrinėtojai stengiasi padėti žmonėms nelaukdami, kol bus atskleistos sapnų paslaptys. Sapnų tyrinėtojų manymu, žmogui išmokus suvokti, jog tai, ką regi miegodamas, tėra tik sapnas, košmaras gali nebeturėti tokios įtakos. Suvokęs, jog sapnuoja košmarą, žmogus tuoj pat stengtųsi pabusti.
Tačiau kaip išmokti sapne suprasti, jog tai - sapnas? Gydytojai mano, jog norint šito išmokti nėra sunku. Tereikia pasinaudoti savitaiga. Pavyzdžiui, dieną ir prieš einant miegoti reikia save įkalbinėti: "Miegodamas ir sapnuodamas aš suvoksiu, jog tai sapnas!" Arba įsivaizduoti kokią nors sau malonią sceną ir stengtis užmigti ją išlaikant mintyse. Nustatyta, jog tas dalykas, kurį "matome" mintyse prieš užmigdami, vėliau tampa tęsiniu sapne. Dar vienas veiksmingas būdas - pamatyti sapne tekstą ir pamėginti jį perskaityti. Miegant ir sapnuojant įmanoma suvokti vos kelis rašybos ženklus. Tai pats tikriausias įrodymas, jog "gyvename" sapne.
Kai kurie tyrinėtojai rekomenduoja pamėginti sapne išvysti savo paties atvaizdą veidrodyje arba lango stikle. Jei tai pavyksta, žmogus kažin kodėl suvokia, jog miega.
Vienas šiuolaikinis tyrinėtojas ant miegančio tiriamojo rankos pritvirtino nedidelį elektrodą. Kai prietaisai fiksuoja, jog žmogus užmigo, į ranką pasiunčiama silpna elektros iškrova. Srovės impulsas pernelyg silpnas, kad pažadintų, bet pakankamas, kad tiriamasis jį įstengtų suvokti. Miegantįjį tai veikia tarsi priminimas: tai, kas vyksta tavo galvoje, yra sapnas. Kas antras tiriamasis, pasirodo, sugeba šį signalą priimti. Žinodamas, jog sapnuoja, žmogus gali išmokti sąmoningai keisti sapno eigą norima linkme.
Kokią naudą gali suteikti toks sugebėjimas? Kai kurie specialistai mano, kad sugebėjimas sapnuoti sąmoningai gali padėti išmokti save gydyti. Netgi yra pasiekta tam tikrų rezultatų, aprašytų kai kuriose studijose - užfiksuota stebuklingų išgijimų pasinaudojant sapnais.
Dienos realybė ir miegančiojo sąmonė yra kažkaip susiję sunkiai apčiuopiamu ryšiu. Tuo nesunku įsitikinti atliekant paprastą bandymą. Sakykime, norite ryte prabusti būtent tą valandą. Tam prieš miegą reikia įdėmiai pažvelgti į ciferblatą, įsivaizduoti, kokia bus rodyklių padėtis norimu metu. Po to pasakyti sau, jog pabusi būtent tada, kai rodyklės atsidurs tokioje padėtyje. Daugeliu atvejų šis metodas veikia be priekaištų.
Tokie nesuprantami kontaktai tarp būsenų visai nereiškia, kad sapnas - tai dienos įvykių tęsinys, jų dalis. Sapnų stichija yra savarankiška - tai nepriklausomas pasaulis. Jis gyvena pagal senus, mums nesuprantamus dėsnius. Sapnai įgauna prasmę tik savo pasaulio ribose ir yra suvokiami miegančiajam tik tol, kol jis miega.
