Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Visą naktį nemiegojau, - kitą rytą susitikusi su "Akistatos" korespondente virpančiu balsu kalbėjo Rokiškio rajono Suvainiškio miestelyje gyvenanti Vida Savickienė. - Tik užmerkiu akis - ir vaizduotėje iškyla kraupus reginys: iš po aukštų dilgėlių kyšančios Jūratės kojos ir dviračio ratai...
Ką tik paminėtame prie pat Latvijos pasienio įsikūrusiame Aukštaitijos miestelyje - baisi tragedija. Aklai įsimylėjęs per kelis namus gyvenančią daugiavaikę motiną Jūratę Adulienę (44 m.) ir nesulaukęs to paties atsako iš moters, pasijutęs atstumtas suvainiškis Alfonsas Šaltys (48 m.) ryžosi pačiam kraupiausiam dalykui - nužudyti mylimąją, po to - ir save. Tiesa, žudiką, save irgi žiauriai susibadžiusį peiliu ir ramiai laukusį paskutiniosios, medikams pavyko išgelbėti. Jis šiuo metu, saugomas policijos pareigūnų, gydomas Rokiškio ligoninės Traumatologijos skyriuje.
Liko viengungis
Grįžkime į Suvainiškį. Alfonsas Šaltys gimė šiame gražiame bažnytkaimyje. Tėvams ir vienam broliui mirus, o dviem seserims išsikėlus gyventi kitur, Alfonsas tėvų troboje pasiliko vienas. Nors, anot aplinkinių, vyriškis anksčiau panų turėjo, tačiau taip ir pasiliko viengungis. Greičiausiai, girdi, merginos pabūgdavusios keisto Alfonso būdo, pomėgio išgerti, o po to sunkiai tramdyti agresiją...
Kolūkio laikais Alfonsas dirbo traktoriumi, gerdavo mažiau (nebuvo kada?). Pastaraisiais metais vienišius nueidavo padirbėti į mišką. Tačiau beveik viską, ką uždirbdavo, išmainydavo į svaigalus. Išgėręs tapdavo agresyvus: puldavo muštis, nemėgdavo, kai jam kas paprieštaraudavo. Greičiausiai dėl to Alfonsas neturėjo artimesnių draugų, niekas su juo neprasidėdavo.
Kadaise A. Šaltys buvo žiauriai sumušęs vieną kaimietį, tačiau vėliau su juo susitaikė ir į teisiamųjų suolą nesėdo.
Sužavėjo naujakurė
Prieš kurį laiką į Suvainiškį atsikėlė gyventi Jūratė Adulienė su pulkeliu paaugusių vaikų. Alfonsui, sako, ši liaunutė, gražaus veido moterytė iškart krito į akį. Galbūt ir Alfonsas jai patiko, mat jiedu vis daugiau laiko praleisdavo kartu, o galiausiai Jūratė net persikraustė gyventi į Alfonso gryčią. Kelerius metus prakentusi moteris vis dėlto ryžosi su Alfonsu viską baigti, mat miestelyje niekam nebuvo paslaptis, kad visą gyvenimą vienas praleidęs Alfonsas tiesiog nemokėjo būti šeimos žmogumi, nebuvo pratęs taikytis, paisyti žmonos ar jos vaikų interesų... Jis esą įsivaizdavęs, kad jei moteris su juo mieganti, vadinasi, esanti jo nuosavybė, su kuria galima elgtis kaip tik norisi: ir aprėkti, ir tyčiotis, grasinti smurtu ar tą smurtą pavartoti (Alfonsas Jūratę buvo nuskriaudęs galybę kartų - tai subadęs peiliu, tai apkumščiavęs, tai bandęs pasmaugti).
Pagrasino, kad kentės vaikai
Taigi pajautusi, kas per žmogus tasai Alfonsėlis, Jūratė daugiau su juo nenorėjo turėti jokių reikalų. O Alfonsas nuo moters niekaip neatstojo. Kad ir tą rytą - užsuko pas Jūratę neva nusipirkti pieno. Moteris pareiškė nenorinti su juo leistis į jokius sandėrius ir paprašė, kad šis užmirštų takelį į josios namus. Panašų patarimą davė ir vyresnieji Jūratės sūnūs - jau pilnamečiai Žydrūnas, Julius. Tada įsižeidė ir Alfonsas - atsiėmė kadaise Jūratei atiduotą bidonėlį pienui vežti ir, anot pagrandukės Jūratės Adulienės dukters, keturiolikmetės Eglutės, piktai sušvokštė padarysiąs taip, kad kentėtų vaikai.
- Mama mums seniai buvo užsiminusi jaučianti, kad dėdė Alfonsas ją nužudys, - prisiminė našlaite tapusi Eglutė. - Net buvo paprašiusi, kad laidotume Suvainiškyje, šalia tetės, jos buvusio vyro.
Nors Jūratė ir turėjo tokią nuojautą (grasinimai susidoroti iš Alfonso lūpų sklido kone kiekvieną dieną), bet, matyt, net nepagalvojo, kad kvailiojančio vyriškio pažadai taip greitai bus išpildyti.
Prieš mirtį buvo gerai nusiteikusi
Pavakarę Jūratė, jau pamiršusi rytinį incidentą su Alfonsu, kaip visad išsiruošė į ganyklą, pas karvę. Pakeliui į laukus Jūratė sutiko kaimynę Vidą Savickienę - abiejų šių moterų ganyklos - viena šalia kitos. Vida nustebo, kodėl Jūratė melžti karvės susiruošusi be bidonėlio. Moteris paaiškino, neva jį atėmęs Lašas (tokią pravardę turėjo Alfonsas Šaltys). Dar užsiminė, kad ir vėl tarp jųdviejų kilęs konfliktas... Vida neturėjo atliekamo bidonėlio, tad Jūratė užsiminė pieną iš ganyklos parsivešianti ir su kibiru. "Susitiksim ganykloj!" - riktelėjusi Vidai, gerai nusiteikusi Jūratė smagiai numynė lauko keliuku...
Patykojo laukuose
Greitai pas gyvulius susiruošė ir Vida. Užmetusi akį Jūratės ganyklos link, kaimynė nepamatė nei šios moters, nei josios dviračio. Tik kiek arčiau gyvenvietės, aukštose laukų žolėse, vis apsidairydamas kažką intensyviai dirbo nedidelio ūgio vyriškis. Beje, labai panašus į Alfonsą... Jis tai pasilenkdavo žemyn, tai vėl atsitiesdavo... Galiausiai pakėlė nuo žemės dviratį ir bloškė jį ton pusėn, kurioje kažką darė. Vidos kūnu nubėgo šiurpuliukai - viskas, Jūratės nebėra! Persigandusi moteris dar kiek palūkuriavo, kol tasai vyriškis nuėjo į miestelį ir pasikvietusi kaimynę (ši patvirtino, kad pro sodybą praėjo tikrai Alfonsas) pasiūlė nueiti pasižiūrėti, ką Alfonsas tose žolėse veikęs, kieno dviratį palikęs.
Moterys atsargiai priartėjo prie išvolioto dilgėlyno ir, kaip minėta, iš siaubo net užsimerkė: iš po žolių kyšojo kojos, ant viršaus gulėjo užmestas Jūratės dviratis...
Apie baisią tragediją iškart sužinojo kone visi miestelio gyventojai. Vieni iškvietė policiją, kiti nulėkė pas felčerę Moniką Raišienę, tikėdamiesi, kad Jūratė - tik sužalota, treti puolė ieškoti Alfonso...
Išgirdęs apie baisią nelaimę prie laukuose gulinčios motinos atbėgęs sūnus dar nustvėrė jai už rankos, bandė apčiuopti pulsą.
Liudytojai sakė matę, kad Jūratės krūtinė buvo visa kruvina. Kaip vėliau paaiškėjo, moteris buvo mirtinai sužalota keturiais peilio dūriais, iš kurių mažiausiai vienas pataikęs tiesiai į širdį...
Bandė nusižudyti ir pats
Atskubėję į Alfonso namus kaimynai rado užrakintas duris. Tačiau iš anksčiau daugelis žinojo keistą Alfonso įprotį: jei nenorėdavęs, kad kiti žinotų, jog esąs namie, duris iš lauko pusės užrakindavo, o vidun įlipdavo pro langą. Pamanę, kad ir šįkart Lašas taip pasielgęs, žmonės išdaužė langą ir pateko į kambarį. Iš tiesų, lovoje, tiksliau - kraujo baloje, ramiai sau gulėjo Alfonsas. Netoli lovos gulėjo numestas kruvinas peilis.
Pirmąją pagalbą suteikusi felčerė susibadžiusį vyriškį perdavė Rokiškio ligoninės medikams. Ligoninėje paaiškėjo, kad Alfonsas bandė persipjauti vienos rankos venas, keliskart įsidūrė į krūtinės sritį (paviršinės žaizdos) ir giliai susibadė kojas. Ligonį prisiėjo skubiai operuoti, žaizdas susiūti.
Šiuo metu, anot medikų, jo būklė patenkinama, pavojus gyvybei negresia.
Nežino, kodėl žudė?
Kitą dieną Alfonsą Šaltį apklausė policijos pareigūnai. Vyriškis jiems prisipažino ant Jūratės tuo metu buvęs supykęs, todėl ir nužudęs. Tačiau už ką supyko, nepaaiškino. Iš vyriškio žodžių buvo nesunku spręsti, kad jis moterį buvo aklai įsimylėjęs, o ši jo meilę atstūmė.
Tą pačią dieną Alfonsą Šaltį konsultavusi gydytoja psichiatrė nepastebėjo jokių jo būsenos pakitimų, neįžvelgė jokio psichikos sutrikimo, todėl sakė mananti, kad vyriškis suvokė, ką daro. Gydytojos psichiatrės nuomone, šiuo metu nepanašu, kad A. Šaltys galėtų vėl bandyti nusižudyti, tačiau jo ištarti žodžiai: "Aš vis tiek be jos negyvensiu", esą verčia suklusti ir įdėmiai sekti kiekvieną sulaikytojo veiksmą.
Aplinkiniai pasmerkė žudiką
Suvainiškio miestelio gyventojai po šio kraupaus nutikimo tarsi pasiskirstė į dvi grupes. Vieni stojo Alfonso aukos Jūratės pusėn, kiti kaltina abu. Žinoma, girdi, negali būti jokio pateisinimo žudiko poelgiui, tačiau ir Jūratei esą reikėję su "tokiu durnium" neprasidėti. Kaip minėta, Alfonsas Jūratę ne kartą buvo nuskriaudęs ir anksčiau, tačiau ši, anot vietos gyventojų, niekam dėl to nesiskundė, į policiją nesikreipė. Tiesa, vyriausiasis Jūratės Adulienės sūnus Žydrūnas "Akistatai" patvirtino, kad motina dėl Alfonso smurto buvo kreipusis į įgaliotinį, tačiau šis esą pataręs abiem greičiau susitaikyti ir viską pamiršti. Girdi, tokius dalykus yra sunku įrodyti, reikia įdėti labai daug darbo, o galiausiai, sugyventiniams susitaikius, viskas triūsas nueina šuniui ant uodegos.
Suvainiškio gyventojai labai išgyvena ne tik dėl Jūratės Adulienės žūties. Žmonės baiminasi, kad tik keistuolis Lašas nebūtų pripažintas esąs nepakaltinamas. Tokiu atveju, girdi, jis nebūtų teisiamas, o patektų į psichiatrijos ligoninę, kur, kaip seniai žinoma, ilgai nelaiko.
- Ką dar jis sugrįžęs pridarytų? - baisėdamiesi svarstė suvainiškiai.
Teismas leido suimti
Ligoninėje vis dar gydomą Alfonsą Šaltį pareigūnai praėjusį penktadienį trumpam išsivežė. Visi vyko į teismą prašyti suėmimo sankcijos. Ji jau gauta. Būklei pagerėjus A. Šaltys iš ligoninės bus išleistas ir pateks tiesiai į tardymo izoliatorių.
Rokiškio rajono PK kriminalinės policijos pareigūnai dėl Jūratės Adulienės tyčinio nužudymo iškėlė baudžiamąją bylą, atlieka ikiteisminį tyrimą. Anot rajono PK kriminalinės policijos komisaro inspektoriaus R. Stanio, nors sunkaus nusikaltimo padarymu įtariamo vyriškio psichikos būklė šiuo metu nekelia jokio įtarimo, jam artimiausiu metu greičiausiai bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
