Burnotis
Žinoma 60 burnočių rūšių, bet Lietuvoje auga tik 6 rūšys. Šiurkštusis burnotis - bjauri piktžolė, o kai kurie kiti auginami kaip gražūs dekoratyviniai augalai. Jie ir valgomi, ir puošia mūsų gėlynus. Patys prisisėja. Mėgsta šviesą, lengvai ištveria sausras. Norint turėti maistui jaunų augalų lapų, reikia sėti kas 2 - 3 savaites. Lapai vertingiausi prieš žydėjimą. Jie turi vitaminų ir baltymų. Burnočių baltymai prilygsta kiaušinių baltymams. Sėklose ir sausuose lapuose jų yra iki 16 - 18 procentų. Amino rūgšties - lizino - burnočiuose apie pusketvirto karto daugiau negu kukurūzuose ir pustrečio karto daugiau negu kviečiuose. Juose labai daug kalcio, fosforo, geležies. Lapuose gausu proteinų, karotino, vitaminų ir kitų mūsų organizmui vertingų medžiagų.
Specialistai burnočius priskiria prie svarbiausių XXI amžiaus augalų rūšių. Jie net įtraukti į astronautų racioną.
Jaunų burnočių lapai - puikios salotos, savo skoniu primenančios špinatus. Lapus galima maišyti į kitas salotas, virti sriubas, barščius, susidžiovinti žiemai. Apie 7 minutes apvirtus lapus skanu valgyti su sviestu ir džiūvėsėliais, galima užbarstyti aštraus sūrio. Jie tinka ir su kietai išvirtu ir sukapotu kiaušiniu.
Plačiausiai auginami grūdiniai burnočiai. Jų sėklos panašios į aguonų, o spalva priklauso nuo veislės. Sėklos turi riešutų skonį. Burnočiai yra vertingesnis dietinis produktas už kviečius, kukurūzus, ryžius ir sojas. 100 gramų burnočių sėklų kalcio yra daugiau, negu vienoje stiklinėje pieno, o fosforo - daugiau nei 5 kiaušiniuose. Burnočiai pasižymi labai didele energetine verte.
Burnočių gydomosios savybės žinomos nuo labai senų laikų. Jie ypač tinka tiems žmonėms, kurie alergiški kitų duoninių augalų baltymams (gluteninui). Burnočiuose yra skvaleno, kuris prisotina deguonies mūsų organizmą, todėl labai gera priemonė nuo vėžio. Be to, skvalenas yra galingas viso organizmo imunostimuliatorius. Burnočių aliejus naudojamas onkologinėms ligoms, aterosklerozei, smegenų ir periferinės kraujotakos sutrikimams, žaizdoms, sumušimams, praguloms, opoms, avitaminozei, ginekologinėms, odos, skrandžio, kepenų ligoms gydyti bei profilaktikai.
Gaila, kad Lietuvoje dar mažai domimasi burnočiais. Tik Kauno rajone UAB "Gintarinis amžius" ir Pasvalio rajone G. Uždavinio įmonė "Žara" jau bando kai ką gaminti iš burnočių.
Baklažanai
Ar žinote, kad baklažanai - pomidorų giminaičiai? Senovės graikai ir romėnai jau žinojo baklažanus. Deja, egzistavo prietaras, kad baklažanai gali privesti prie beprotybės. Juos net vadino "beprotybės obuoliais". Šis nepagrįstas prietaras ilgam sustabdė jų plitimą Europoje. Iš pradžių Europoje buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Anglų sodininkai juos augino dėl gražios vaisių formos ir spalvos kiaušinio augalais. Indėnai taip pat augino baklažanus - juos vadino "badidžan" (manoma, kad iš čia kilęs pavadinimas "baklažanas"). Taigi, atradus pietų Ameriką, europiečiai sužinojo apie šią vertingą daržovę ir pradėjo auginti maistui.
Baklažanai - nekaloringa daržovė. Baklažanai vertingi savo gydomosiomis savybėmis. Angliavandenių juose mažai, tik 2,72 - 4 procentai, tačiau juose yra 93,2 procentai vandens, iki 1,2 procentų ląstelienos, gausu kalio, kalcio, fosforo, vitaminų C, PP, B grupės vitaminų, karotino. Jie pagerina širdies raumens darbą. Baklažanuose esantis nedidelis kiekis eterinių medžiagų jiems suteikia aštrumo ir specifinį kartoką prieskonį.
Šios daržovės maistinė vertė tikrai labai didelė. Baklažanų aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Jie skatina skysčių pašalinimą iš organizmo, šalina cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse. Odelės lupti nereikia, nes joje yra visos mineralinės medžiagos. Dėl didelio kalio kiekio (226 mg/100g) baklažanai vertinami dietinėje mityboje. Kalis stiprina širdies darbą, padeda iš organizmo šalinti skysčius. Jie rekomenduojami pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai būna pabrinkimai, nusilpęs širdies darbas. Baklažanai naudingi ir nuo podagros (didina šlapumo rūgšties druskų išsiskyrimą kartu su šlapimu).
Lęšiai
Lęšiai yra ankštinių šeimos vienmetis žemaūgis augalas. Vaisiai - suplotos ankštys, kuriose yra disko formos įvairios spalvos (priklausomai nuo rūšies) sėklos. Tai vienas pačių seniausių kultūrinių augalų. Tikrosios lęšių tėvynės niekas nežino. Lietuvoje jie mažai kur auginami.
Lęšiai - labai vertingas maisto produktas. Jo sėklose yra daug daugiau negu mėsoje biologiškai vertingų baltymų (iki 60 procentų). Be to, jose daug angliavandenių, ląstelienos, mineralinių medžiagų. Lęšiai - vienas geriausių geležies šaltinių. Tai labai aktualu moterims, kurios per mėnesines praranda daug kraujo, o kartu ir geležies. Lęšiuose gausu ir kaulus stiprinančio kalcio, ir šalinančio skysčius bei padedančio lieknėti kalio. Daug mikroelemento cinko (100 gramų yra vienas miligramas), o jo dėka susidaro hormonų sekrecijai reikalingi fermentai, formuojasi tvirtas jungiamasis audinys, išlieka normalus lytinis potraukis bei potencija. Be to, jis skatina ląstelės branduolyje esančių genų veiklą.
Liaudies medicinoje lęšių miltų ir sviesto mišiniu gydomi nudegimai, o jų ir kiaušinio trynio mišiniu - žaizdos. Lęšių nuovirą patariama gerti sergant akmenlige.
Lęšių gydomųjų savybių suvestinė: tiekia geležį, stiprina nervų sistemą ir gerina smegenų veiklą, baltymai teikia gyvybingumo, pasotina be kalorijų, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje (šalina nuovargį ir teikia energijos), šalina vandenį, gydo inkstų, šlapimo pūslės ligas, stimuliuoja hormonų sekreciją, didina lytinį potraukį, potenciją bei gebėjimą justi orgazmą.
Špinatai
Špinatai - balandinių šeimos vienmečiai žoliniai augalai. Manoma, kad jie kilę iš Kaukazo.
Špinatuose gausu baltymų. Už špinatus jų daugiau turi tiktai pupelės ir žirniai. Be to, špinatai turi šiek tiek cukraus, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio ir kalcio), yra daug jodo, vitaminų C, B1, B2, P, K, E, D2, folinės rūgšties ir karotino. Pvz., 50 g špinatų tenkina magnio dienos poreikį. Be to, špinatuose gausu ir magniui giminingo mikroelemento mangano, būtino medžiagų apykaitai, reikalingo kraujui, kaulams, smegenims, nervams, seksualumui. Manganas suteikia spalvą odai bei plaukams, jo dėka susidaro endorfinai (vadinami "laimės hormonai"), gerai funkcionuoja skydliaukė. Špinatuose yra balastinių medžiagų, kurios valo žarnyną, šalina toksinus, gerina peristaltiką bei gydo vidurių užkietėjimą. Nuo vidurių užkietėjimo ir dujų susikaupimo žarnyne imama 10 g lapų stiklinei verdančio vandens, verdama 10 - 15 minučių ir atšaldžius geriama po ketvirtadalį stiklinės 3 - 4 kartus per dieną prieš valgį.
Špinatai labai tinka stresų nukankintiems (darbe ar namuose) žmonėms. Tai tikra dovana vaikams ir paaugliams, kuriems reikia forminių kraujo elementų, deguonies bei labai daug naujų ląstelių. Špinatai tinka pagyvenusiems ir seniems žmonėms, kurie nori veikliųjų medžiagų pagalba pristabdyti senėjimo procesą.
Paruošė Ona NARUŠEVIČIENĖ
