Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atstovaujamos D.L. kasacinį skundą dėl jos pripažinimo neveiksnia. Nustačius byloje esminius pažeidimus, teismas nutarė panaikinti pirmos instancijos sprendimą bei apeliacinės instancijos nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Pareiškėjos sūnus, prašė pripažinti motiną neveiksnia, remiantis teiginiais, kad ji serga psichine liga, kuri pasireiškia kalbos sutrikimais, depresija, irzlumu ir agresyvumu, laiškų rašymu ir siuntimu įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, skambinimu naktimis, pinigų skolinimusi, kad nuo 2000 m. nedirba, turi abejotinos reputacijos draugų, skolų, nieko neįsileidžia į butą, neleidžia atidaryti durų, neatplėšia jai adresuotos korespondencijos.
Pirmos instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir pripažino D.L. neveiksnia. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą, paliko pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Išnagrinėjęs kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atskleidė pažeidimus, būdingus daugumai atvejų, kai teismuose yra sprendžiamas asmens neveiksnumo klausimas.
Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad, "sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, kyla pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamai asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Europos Žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis)."
Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad nustatymas, ar asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra ne tik teismo psichiatrinės ekspertizės dalykas, bet ir fakto klausimas, kurį nustato teismas, įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus, o esant reikalui, išklausęs ir ekspertus. Teismas pažymėjo, kad "vertinant asmens veiksnumą, turėtų būti atsižvelgiama į pakankamą šio asmens supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikšmingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu".
Teismas pažymėjo, kad "bylą nagrinėję teismai nenurodė nustatytų aplinkybių, patvirtinančių išvadą, kad D. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenurodė įrodymų, patvirtinančių, jog negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, kad ji būtų pripažinta neveiksnia".
Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė reikiamų žingsnių užtikrinti D. L. dalyvavimą teismo procese ir tuo pačiu pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės teikti prašymus ir įgyvendinti kitas Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teises.
Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo veiksmus, užtikrinant D. L. dalyvavimą sprendžiant jos neveiksnumo klausimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pradėjo procesą ir nagrinėjo bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu nematęs šio asmens, net neįsitikinęs, kad asmuo apie tokį procesą žinojo.
Teismas pažymėjo, kad "tikėtina, jog D. L. apskritai nežinojo apie pirmosios instancijos teisme pradėtą ir vykusį teisminį procesą dėl jos pripažinimo neveiksnia, todėl buvo pažeista D. L. procesinė teisė būti tinkamai informuotai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; taip pat buvo pažeistos ir kitos esminės procesinės teisės (teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui ir kitos), užtikrinančios teisę į teisingą teismą".
Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra reikšmingas žingsnis keičiant nusistovėjusią netinkamą teismų praktiką dėl neveiksnumo pripažinimo. ŽTSI tikisi, kad dėl šios Teismo nutarties, pavyks išvengti panašių pažeidimų teisminėje praktikoje.
