Remigijus RAINYS
Druskininkų savivaldybė sumanė dar kartą pamėginti padėti dešimtmečiais už šilumą, elektros energiją, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus nemokantiems žmonėms. Projektas "Socialinis būstas" turėtų būti naudingas visiems miestelėnams, kenčiantiems dėl socialinės neteisybės, nes augant jau minėtų paslaugų tarifams sąžiningai mokesčius mokantys piliečiai turi padengti nemokių kaimynų skolas. Kurorto valdžia galėjo rinktis lengviausią kelią ir mokesčiams "išmušti" pasisamdyti kokią nors saugos firmą, kurios petingi vyrukai būtų greitai išaiškinę nemokantiesiems apie būtinybę už komunalines paslaugas atsiskaityti laiku, tačiau buvo nuspręsta kitaip. Prie savivaldybės veikianti vicemerės Kristinos Miškinienės vadovaujama Šeimos reikalų komisija į savo posėdį pasikvietė 23 labiausiai įsiskolinusias šeimas, kurių skolos siekia beveik 349 000 litų. Kiekviena ši šeima buvo įsiskolinusi nuo 7 000 iki 25 000 litų. Teismas dėl šių vargetų iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių butų jau seniai būtų priėmęs sprendimą, tačiau į gatvę negalima išmesti šeimų su vaikais. Todėl skolos nenumaldomai augo ir toliau, varydamos į neviltį ir skolininkus, ir komunalininkus. Beje, dauguma skolininkų - daugiavaikės šeimos, keturių kambarių butus gavusios dar sovietmečiu. Kai kurių šeimų vaikai užaugo, išsikėlė gyventi kitur, o didelio ploto butų savininkai savo būstų į mažesnius iškeisti nesusiprato. Iš kviestų į posėdį šeimų dėl pateisinamos priežasties neatvyko tik dvi, kitos, pajutusios, jog jų neketinama nei gąsdinti, nei smerkti, o tik ieškoma būdų padėti, kalbėjo atvirai. "Socialinio būsto" projekte numatoma suteikti nemokioms šeimoms šansą atsistoti ant kojų: savivaldybė savo lėšomis nuperka pigesnį būstą kaime, o į jį persikėlusi šeima, savaime suprantama, nebemoka už šildymą ir vandenį, bei palaipsniui grąžina nebeaugančią skolą. Idėja nebuvo sutikta katutėmis ir tik viena Aldona Žukauskaitė, auginanti keturis vaikus, iš karto sutiko keltis į kaimą. Kitos šeimos abejojo arba sutiko skolas grąžinti per trejus metus pagal sutartimi patvirtintą grafiką. Nustebino tai, kad kai kurios moterys pasiūlymą keltis į kaimą suprato vos ne kaip asmeninį įžeidimą, o bedarbiai jų vyrai kažkodėl neskubėjo priimti Darbo biržos direktoriaus pasiūlymų įsidarbinti. Keista, tačiau mieste, kur bedarbystė - viena iš pagrindinių socialinių rykščių, mažiau apmokamų darbų nedaug kas tenori dirbti. Metalo detalių "Volvo" automobiliams štampavimo cechą norintis atidaryti švedas per kelis atrankos turus tesurinko tik 30 darbuotojų.
Vis dėlto Druskininkų savivaldybė savo projekto atsisakyti neketina ir už 14 000 litų nupirko sodybą Jovaišių kaime netoli Leipalingio. Į dvi dalis padalintoje erdvioje troboje remontą už savo lėšas atlieka Druskininkų AB "Būtų ūkis", kooperuodamasis su vandentiekio ir šilumos tinklų įmonėmis. Darbininkai perstatė krosnis, mūrija virykles, remontuoja ir dažo lubas bei sienas. Komunalininkai supranta teikiantys savotišką labdarą, nes tikimybė atgauti skolas, kaip ir į remontą įdėtus beveik pustrečio tūkstančio litų labai maža. Savo atliekamus darbus meistrai vadina veikiau "kosmetiniu remontu", o rimčiau pasitvarkyti savo būstą teks patiems naujakuriams. Dar tvirto namo palėpėje tereikės įsidėti dvigubus langus ir atsiras papildomo gyvenamojo ploto. Druskininkuose atlaisvintus butus savivaldybė išnuomos kitoms eilėje būstui gauti laukiančioms šeimoms arba parduos. Keturių kambarių butų laukia tik penkios šeimos, tačiau pastaruoju metu butų rinka kurorte atsigauna ir vieno ar dviejų kambarių butus noriai perka čia gydytis ar poilsiauti įpratę Rusijos ir net Izraelio piliečiai. Paprastai užsieniečiai nuosavuose butuose apsigyvena tik vasarą, tačiau mokesčius moka tvarkingai visus metus.
Jovaišių kaimo naujakuriams teks tenkintis minimaliomis sąlygomis: vandenį neštis iš šulinio, šildytis krosnimis, naudotis lauko tualetu, tačiau šeimos turės po žemės plotelį daržams, gausiai derantį sodą, daugybę ūkinių pastatų, kuriuose galima auginti gyvulius. Privalumas ir kitoje gatvės pusėje esanti pradinė mokykla. Vyresnius moksleivius į mokyklas Druskininkuose kas rytą veža specialus autobusiukas.
Be buitinių, "Socialinio būsto" projekto autoriams teko spręsti ir psichologines problemas. Ne tik skolininkai nelabai nori keltis į kaimą, bet ir Jovaišių bendruomenę teko įtikinėti, jog jiems neketinama primesti asocialių asmenų. Tokį eksperimentą jovaišiškiai išgyveno dar sovietmečiu, kai vienas daugiabutis buvo apgyvendintas Alytuje nepageidautinais asmenimis ir ne visi jie gyvenvietėje pritapo. Todėl iš kandidatų buvo išbraukta šeima, kurios vienas narys netrukus turi sugrįžti iš įkalinimo vietos, o kitas laukia teismo. Kokia šeima užims antrąjį sodybos butą, paaiškės ateityje, o pirmaisiais naujakuriais tapsiantys Aldona Žakauskaitė, keturi jos vaikai ir sugyventinis Juozas Martinionis Jovaišiams našta neketina tapti. Šešiolika metų kartu gyvenanti pora į skolas nugrimzdo, kai dėl etatų mažinimo Aldona prarado sanitarės darbą "Eglės" sanatorijoje, o vėliau ir virėjos vietą mokykloje. Moteris sakė, kad kai vaikams pranešė, jog keliasi į Jovaišius, visi šią žinią sutiko su džiaugsmu. Šeima ketina laikyti vištas, auginti kiaules. Naujajame būste daugiau erdvės turėtų ir šeimos numylėtinis šunelis bei du katinai. A. Žakauskaitė kilusi iš kaimo, todėl kasdieniai sodiečių darbai jai nėra paslaptis. Daržovių šeima ir iki šiol užsiaugindavo J. Martinionio tėvų jiems paskirtose lysvėse. Vasarą ir rudenį naujakuriai, kaip ir daugelis dzūkų, tikisi užsidirbti uogaudami ir grybaudami.
- Visi dar tik keliasi, o mano vaikai jau iš miško pareina, - saviškių darbštumu džiaugėsi Aldona, pati savo pintinę paprastai pripildydavusi greičiausiai.
Sakoma, jog pirmosios kregždės dar nepranašauja pavasario, tačiau Druskininkų savivaldybė projektą ketina tęsti. Susipažinę su kaimyninės Lenkijos patirtimi, kur Opolės Šcelcų kaime pastatyti daugiabučiai bendrabučiai, kuriuose apgyvendinami dėl skolų butus praradę žmonės, druskininkiečiai ketina dalį nemokių šeimų apgyvendinti autonomiškai šildomame name Vieciūnuose. Savivaldybė net ketina kompensuoti išlaidas kurui, nors praktika rodo, kad ne visi gaunantieji kompensacijas jas naudoja pagal paskirtį. Kai socialinė tarnyba nugabeno per viešuosius darbus sukirstas malkas vienai kaime gyvenančiai moteriškei, ši kategoriškai jų atsisakė ir pareikalavo piniginės išmokos. Nenorinčioms palikti miesto įsiskolinusioms šeimos siūloma ir kita alternatyva - po kelias apsigyventi mažiausią paklausą rinkoje turinčiuose keturių kambarių butuose. "Naujieji robinzonai" anaiptol nepasmerkiami amžinam gyvenimui blogesnėmis sąlygomis. Tie patys lenkai nurodė ne vieną atvejį, kai atidavę skolas ir prasigyvenę komunų gyventojai vėl nusipirko butus ar net namus miestuose.
