Seimas antradienį (10.28) po pateikimo pritarė prezidento pasiūlytiems nutarimų projektams atleisti iš pareigų dabartinį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Mečį Laurinkų ir į jo vietą paskirti karinės žvalgybos vadovą Gintarą Bagdoną.
Tiek dabartinio VSD vadovo pasitraukimo priežastys, tiek naujojo kandidatūra užminė parlamentarams mįslių.
Nors M. Laurinkus neparašė pareiškimo dėl atleidimo iš darbo, Seimo posėdyje jis teigė, kad sprendimas dėl jo pasitraukimo buvo priimtas "bendru sutarimu" su prezidentu ir motyvuotas noru pereiti dirbti į diplomatinę tarnybą, taip pat kitais "asmeniniais motyvais", kurių jis nenorėjo atskleisti.
M. Laurinkus prisipažino jau seniai nusprendęs pasitraukti iš VSD vadovo posto, kai baigsis jį paskyrusio prezidento Valdo Adamkaus kadenciją.
"Manęs dar nevaldo paslaptingas likimas, aš pats dar sugebu organizuoti savo gyvenimą", - sakė M. Laurinkus.
Postą paliekantį saugumo vadovą ketinama skirti ambasadoriumi Ispanijoje. Ši šalis jau davė sutikimą jį priimti. VSD vadovu M. Laurinkus dirbo nuo 1998 metų birželio.
Apžvelgdamas VSD nuveiktus darbus M. Laurinkus pažymėjo, kad jau "jau egzistuoja kontržvalgybinio palaikymo bazė, remiantis žvalgybine informacija atliekama grėsmių analizė, veikia NATO standartus atitinkantis paslapčių apsaugos mechanizmas, siekiama užkirsti kelią tautinės, rasinės ir religinės nesantaikos kurstymui".
M. Laurinkus pabrėžė, kad pastaruoju metu dėl Lietuvos integracijos į europines ir transatlantines struktūras pastebimas ne tik didesnis užsienio žvalgybų, bet ir tarptautinių nusikaltėlių dėmesys. Pastarieji siekia dalyvauti Lietuvoje vykstančiame privatizavime.
Seimas nutarimui dėl M. Laurinkaus atleidimo po pateikimo pritarė 41 parlamentarui balsavus už, 1 prieš ir 22 susilaikius.
"Aš negaliu pritarti tokiam neaiškiam VSD vadovo išėjimui", - sakė Liberalų ir centro frakcijos narys Algirdas Gricius.
Seimui antradienį taip pat buvo pateikta ir naujo VSD vadovo kandidatūra. Prezidentas pasiūlė į šį postą paskirti 38 metų Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovą pulkininką leitenantą G. Bagdoną.
Karine žvalgyba ir kontržvalgyba užsiimančiam departamentui jis vadovauja nuo 2001 metų, anksčiau yra dirbęs Lietuvos karo atašė Latvijai ir Estijai, tarnavo pirmajame Lietuvos taikdarių būryje Kroatijoje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje (SKAT), dalyvavo Aukščiausiosios Tarnybos - Atkuriamojo Seimo gynyboje 1991 metais.
G. Bagdonas yra baigęs NATO gynybos koledžą Romoje, mokėsi žvalgybos kursuose JAV ir Didžiojoje Britanijoje, stažavosi Vokietijoje, mokėsi Baltijos gynybos koledže. 1991 metais Kauno technologijos universitete įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.
Kandidatą Seimo nariams pristačiusi prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė pabrėžė jo profesionalumą, padariusį įtaką prezidento apsisprendimui. "Jo nuosekli ir ilgametė karjera leido prezidentui apie tai spręsti. Jis yra praėjęs ne vieną patikimumo patikrinimą", - teigė prezidento patarėja.
Tačiau kai kurie parlamentarai suabejojo, ar kandidatas yra pakankamai kvalifikuotas užimti VSD vadovo postą, skundėsi turį mažai apie jį žinių.
"Seimui siūloma pirkti juodą dėžę", - sakė liberalcentristas A. Gricius.
Atsakydamas į parlamentarų klausimus kandidatas į Saugumo vadovus stengėsi būti lakoniškas, nekomentuoti VSD darbo, kol nėra susipažinęs su jo specifika.
Tačiau jis pabrėžė, kad VSD veikla turėtų būti atribota nuo politinių įtakų. "Manau, jog VSD turėtų būti laisva ir nepriklausoma nuo politinių struktūrų", - teigė G. Bagdonas.
Dėl M. Laurinkaus atleidimo ir naujo VSD vadovo paskyrimo Seimas ketina apsispręsti lapkričio 6 dieną. Iki tol frakcijos turi teisę susitikti su kandidatu ir pateikti jam klausimus.
VSD direktorių skiria prezidentas su Seimo pritarimu. Jo kadencijos trukmė įstatymuose nėra nustatyta.
BNS
