Vakarų tyrinėtojų duomenimis, apie 2 procentus moterų, turinčių „neatskiriamas“ drauges, yra buvusios vienaip ar kitaip joms artimos kūniškai. Tas visai nereiškia, kad jos tapo lesbietėmis. Kalbama apie pavienius atvejus, pasitaikiusius tam tikrose (dažniausiai kritinėse) situacijose. Iš esmės jų santykiai ir toliau galėtų būti apibūdinti kaip „santykiai tarp draugių“. Kiekviena jų ir toliau gyvena savarankišką (taip pat ir intymų) gyvenimą.
Kai kalbama apie lesbietiškumą, turime omenyje tam tikrą seksualinę orientaciją (tam tikrą „lesbietiškos“ šeimos tipą, priklausymą lesbiečių bendrijai, dalyvavimą jų judėjime ir t.t.). Nieko panašaus šiuo atveju nėra.
Teresa N. rašo: „Kai sužinojau, kad Alvydas turi kitą moterį, partyriau šoką. Visą naktį praverkiau viena namie, o rytą atvažiavo mano draugė. Kadangi buvau netekusi nuovokos (bandžiau nusižudyti), ji ėmė mane bučiuoti, kad nusiraminčiau. Ji kalbėjo pačius švelniausius žodžius, kurie mane veikė gydomai. Pagaliau užsnūdau. Kai pabudau, mes su ja abi gulėjome nuogos, prisispaudusios viena prie kitos. Man buvo vis vien. Tvirtai apkabinau ją per pečius ir vėl pravirkau“.
Viena ir ta pati moteriška psichologija, panašios gyvenimiškos situacijos, polinkis į empatiją (kai jūs lengvai užsikrečiate emocine pašnekovo būsena) sąlygoja didžiulį identifikacijos su drauge laipsnį. Tapdama jūsų antruoju „aš“, draugė pradeda užimti didelę jūsų sąmonės dalį. Kuo labiau tolstate nuo vyriškio, vyro, tuo daugiau jums ima reikšti draugė.
Virginija J. rašo: „Įprotis reguliariai susitikinėti su drauge kavinėje, aptarinėti mano (ir jos!) problemas - man tapo gyvenimiškai svarbus. Nors kiekviena turime savo gyvenimą, abi nekantriai laukiame tos valandos“.
Kodėl Virginijai taip reikia matyti savo draugę, suprasti nesunku. Per tuos susitikimus vyksta labai svarbus psichikai „nemokamos“ psichoterapijos seansas. Psichika ne tik išsilaisvina nuo sukauptų įspūdžių ir stresų, bet „atsispindėjimo kitame“ dėka vyksta ir savęs, savo situacijos, savo elgsenos ateityje įsisąmoninimas. Kartu patiriama stipri emocinė iškrova, kai „išliejamos“ nereikalingos emocijos. Po to staiga pagerėja emocinė būsena. Dėl to ir traukia susitikimai…
Tokioje situacijoje visai natūraliai atrodo įvairios kūniško kontakto tarp draugių formos: nekalti bučiniai, apsikabinimas, prisilietimas prie rankos… Dauguma moterų, nesąmoningai sueidamos į tokį kontaktą, vadovaujasi dėkingumo jausmu, švelnumu, artumu. Tačiau iš tiesų bet koks kūniškas kontaktas situacijoje, kai jis kyla iš susitapatinimo su kitu žmogumi, turi seksualinę prasmę. Bet kokia pernelyg stipri identifikacija - tegul tai bus identifikacija tarp motinos ir vaiko, vyro ir moters arba identifikacija tarp dviejų moterų - sukuria emocinį lauką, kuriame vyksta vieno kūno trauka prie kito (užgimsta noras prisiliesti prie kito).
Su tikruoju lesbietiškumu tas turi labai mažai ką bendra: tačiau visiškai teisėtai galime sakyti, kad tam tikrose situacijose tam tikri moterų tipai, žengdami tuo keliu, gali nueiti pernelyg toli. Daug kas dar priklauso nuo moters asmenybės. „Kartais mane gąsdina pernelyg didelis švelnumas, esantis tarp mūsų su Diana, - prisipažįsta Akvilė S., 26 metų studentė. - Diana vyresnė už mane, labiau patyrusi, ji viską žino apie mano intymias problemas - ir aš, regis, viską žinau apie jos. Niekad nieko tokio tarp mūsų nebuvo, mes tiesiog susitinkame ir kalbamės. Esam tiesiog artimos draugės. Bet kai kada, susitikus, ji su tokiu jausmu bučiuoja mane į skruostą ar į kaklą, kad man darosi nejauku. Svarbiausia, kad man tas malonu. Pati savęs nesuprantu: aš laiminga, kad esu mylima - man gyvenime neužtenka meilės. Bet tuo pačiu metu kažkodėl išsigąstu, kai ji man sako, jog esu graži (tiesiog sako tai, ką galvoja), ima mano ranką į savąją pokalbio metu… Tuomet jaučiu, kaip man apsąla širdis“.
Ir Akvilė, ir Diana sustojo ties riba, griežtai kontroliuodamos savo elgesį. Bet jei jų (bent vienos jų) proto (moralės!) valdžia jausmams būtų ne tokia stipri, visiškai galima dalykas, kad jų kūniško artumo laipsnis įgytų kitokį, ne tokį jau nekaltą pobūdį.
Tiksliai apsisprendus dėl savo lytinės orientacijos, neverta bijoti savo draugės atžvilgiu reikšti užuojautos, simpatijos, švelnumo. Nereikia manyti, kad jei ji jums reikalinga ne tik kaip artima pašnekovė, patarėja, bet ir patinka kaip moteris, tai jau esate lesbietė. Vienos moters potraukis kitai - visiškai normalus jausmas (žmogus - biseksuali būtybė), jei jis lieka vien tik jausmu. Intuicija (kartais, padedama moralinių sampratų) patars jums, kokią distanciją reikia išlaikyti.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
