Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto policijos pareigūnams ir ugniagesiams teko atlikti neįprastą misiją - gelbėti vieno vilniečio į savo butą atsivestą įtartino elgesio merginą. Į policijos budėtojų skyrių paskambino anonimas ir informavo, jog viename Bokšto gatvės namo pirmojo aukšto bute uždaryta mergina šaukiasi pagalbos. Kadangi vidun niekas neįsileido, 3-iojo PK policininkai pasikvietė specialią įrangą turinčius ugniagesius, kurie nupjovė kambario lango apsaugines grotas. Bute, savo lovoje, rastas pusnuogis, visiškai girtas Juozas M. kurį laiką nieko nesusigaudė, galiausiai ėmė burnoti, niršti ant išdrįsusiųjų sutrikdyti jo saldų miegą. Dar kiek pasvirduliavęs vyriškis policijos pareigūnų akivaizdoje krito atgal į lovą ir užparpė... Teko ilgai žadinti... Pagaliau prikeltas buto šeimininkas atsidūrė policijos komisariato areštinėje, mat tame pačiame bute rasta ne ką už Juozą M. blaivesnė jauna mergina pasiskundė, neva draugas, su kuriuo susipažinusi vos prieš dvi valandas, ją ką tik kėsinęsis išžaginti. Kad jau taip, tolesnis tyrimas buvo perduotas Vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui. Išblaivintą buto savininką kitądien pakartotinai apklausus paaiškėjo, kad jis viešnios atžvilgiu neturėjo jokių piktų kėslų - paprasčiausiai padauginęs alkoholio užsinorėjo miego, todėl pradėjo nusirenginėti. O Jevgenija suprato, kad dabar jau bus, tai bus... Beje, išgaravus alkoholiui kitądien parodymus pakeitė ir tariama nukentėjėlė - ji jau teigė Juozui M. neturinti jokių pretenzijų. Hm, kad tik dabar buto šeimininkas jai pretenzijų nepareikštų - juk ugniagesiai sugadino apsaugines lango grotas, taigi padarė nemenkų materialių nuostolių! Kita vertus, iš piemens amžiaus jau seniai išaugusiam vyriškiui reikėjo prieš tai svarstyti, su kuo galima, saugu paišdykauti, o ko vengti. Nuo šiol Juozas greičiausiai visam likusiam gyvenimui atmins, kad neverta gundytis lengvai užmezgamomis pažintimis, o ypač su gerokai jaunesnėmis moterimis. Mat tą vakarą vyriškis su Jevgenija susipažino Bokšto gatvėje, netoli savo namų, ir net pats nustebo, kad jauna mergina, vos apie tai užsiminus, nedvejodama sutiko užsukti į jo butą. Čia porelė kurį laiką maloniai šnekučiavosi, Juozas naująją pažįstamą pavaišino alkoholiniais gėrimais, o kai susiruošė miegoti, viešnia, kaip skaitytojas jau žino, sukėlė didelį triukšmą...
Kadangi "sunkaus nusikaltimo" burbulas susprogo jau kitą dieną, VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisarui Vladislovui Abarovičiui nieko kita neliko, kaip pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Ne vieną panašų incidentą narplioję sostinės pareigūnai puse lūpų užsiminė manantys, jog pastaruoju atveju triukšmas greičiausiai kilo dėl to, kad Juozas M. su savo dama "nesusitarė dėl kainos". Kaip esą kitaip vertinti gatvėje atsitiktinai susipažįstančių ir iškart ramią vietelę susirandančių pusamžio vyriškio ir jaunutės merginos elgesį? Tiesa, Jevgenijos anketinių duomenų "juoduosiuose", prostitucijos paslaugas teikiančių "darbininkių" sąrašuose kol kas nėra, o nei ji pati, nei jos vienadienis draugas apie kokius nors nelegalius susitarimus neužsiminė nė žodeliu. Vadinasi, nėra dėl ko ir bausti...
Prostitutės skųstis nemėgsta
Vilniaus miesto Stoties rajonas, kuriame ištisą parą "skraido" kūniškus malonumus siūlančios "plaštakės", priklauso sostinės 3-iajam policijos komisariatui. Anot šio komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaro Aleksandro Romanovskio, prostitutės dėl patirtų skriaudų - jų atžvilgiu įvykdyto lengvesnio ar sunkesnio nusikaltimo - skundžiasi palyginti retai. Be abejo, tai esą nereiškia, kad jų niekas nesumuša, neapiplėšia, neapgauna... Tačiau norint rašyti pareiškimą, būtina nurodyti ir tikslias nusikaltimo aplinkybes, visas smulkmenas, o kuri savo kūną pardavinėjanti panelė ar ponia norės, kad jos kol kas nelegali profesija iškiltų į viešumą? Juk yra ir tokių "plaštakėlių", kurios gyvena su ničnieko apie žmonų "naktines pamainas" nenutuokiančiais vyrais ar sugyventiniais, kitos namie palikusios mažus vaikus, trečios dar tik laukia pilnametystės! Taigi patirta nuoskauda, nesvarbu, kokia ji didelė, dažniausiai esą nuryjama tylomis, stengiantis kuo greičiau ją pamiršti... Tiesa, drąsesnės prostitutės skriaudų nepamiršta ir, nors smarkiai rizikuodamos, bando atsirevanšuoti kitiems, niekuo dėtiems, klientams (po meilės valandėlės pasijutę apvogti, pastarieji irgi nedažnai praveria komisariato duris). Gėda, nejauku net pačiam prisiminti, koks žioplas buvai - nejau dar kitiems trimituosi?
Prostitucija - neįveikiama?
Prostitucija Lietuvoje draudžiama. Drauge niekam ne paslaptis ir tai, jog nekalbant jau apie užmaskuotus skelbimus spaudos puslapiuose, sostinės Stoties rajone prostitučių - nors vežimu vežk! Jos "gaudo" klientus per daug nesibaimindamos įkliūti pareigūnams. Komisaras A. Romanovskis nė nebando neigti, kad tai viena opiausių šių dienų problemų, kuriai išspręsti efektyviai veikiančių priešnuodžių, deja, kol kas nepavyksta rasti.
- Įtarus, kad aplink stotį ratus sukanti moteriškosios giminės atstovė yra pasirengusi suteikti mokamas seksualines paslaugas, ji sulaikoma, o minėtiems įtarimams pasitvirtinus, nubaudžiama, - sakė komisaras. - Galima nesunkiai numanyti, kad viena ar kita mergina verčiasi prostitucija, tačiau visų pirma tai reikia įrodyti! Gerai, jei prostitutė pati "užkimba" ant kabliuko - tariamam klientui pasisiūlo suteikti minėtas paslaugas, paima sutartą atlygį. Tačiau jei ramiai sau vaikštinėja pirmyn atgal Sodų gatve - ką tokiai padarysi?
Už vertimąsi prostitucija, kaip minėta, baudžiama administracine tvarka - skiriama piniginė bauda, kurios dydis svyruoja nuo šimto iki kelių šimtų litų. Jei ta pati prostitutė įkliūva pakartotinai, bauda padidėja. Tačiau kaip rodo ilgametė kovos su šiuo nelegaliu verslu praktika, baudos prostitučių nė kiek negąsdina... Mat prarastus pinigus įmanoma susigrąžinti per gan trumpą laiką. Ir ramiai uždarbiauti toliau...
Kadaise VR ministerijos atstovai ruošėsi teikti pasiūlymus Seimui priimti įstatymą, kuriuo remiantis būtų baudžiamos ne tik prostitucija besiverčiančios moterys, bet ir jų paslaugas perkantys klientai (planuota numatyti atsakomybę už seksualinių paslaugų pirkimą). Tačiau šie ketinimai nežinia dėl kokių priežasčių taip ir liko neįgyvendinti. Beje, komisaras A. Romanovskis prisipažino nelabai tikįs, jog klientų baudimas turėtų žymesnį efektą. Viena vertus, ant kiekvieno kampo policijos posto nepastatysi, o antra, tokių sandėrių šalys, anot pareigūno, pasižymi ypatingu išradingumu... Teisėje esą reikalingi konkretūs įrodymai, įkalčiai, deja, ne visad yra galimybė juos surinkti. Pavyzdžiui, nors ir užkluptas su prostitute klientas gali pareikšti, kad čia jo artima draugė, kad jiedu mylisi abipusiu susitarimu, be jokio atlygio, be jokių įsipareigojimų vienas kitam, ir visos pareigūnų pastangos nueis vėjais...
Didelių vilčių pareigūnas nesieja ir su prostitucijos legalizavimu, jei tai kada nors Lietuvoje ir būtų padaryta. Mat už legalias paslaugas iškart pakiltų "tarifai", o šalia to bemat atsirastų tokių moterų, kurios sutiktų "dirbti" neoficialiai, tai yra gerokai pigiau.
- Tiesa, vieną pliusą galima įžvelgti, - pusiau juokais, pusiau rimtai dėstė komisaras. - Prostituciją legalizavus bent valstybei būtų šiokia tokia finansinė nauda..."
Nebeužtvenksi upės bėgimo...
Prostitucijos ištakos siekia III amžių prieš Kristų ir net ankstesnius laikus. Todėl šis verslas ir pelnęs seniausios pasaulyje profesijos pavadinimą. Įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, jog kadaise prostitucija buvo laikoma net garbinga veikla - šventyklose gyvendavo vadinamosios meilės vaidilutės, kurių lytiniai santykiai su šventikais neva padėdavę tikintiesiems užmegzti artimesnius ryšius su Dievu.
Nuo viduramžių padėtis ėmė keistis. Nors prostitucija nebuvo uždrausta, į ją imta žiūrėti niekinančiai, žeminančiai. Vėliau požiūris į prostituciją dar labiau sugriežtėjo - reformacijos pastangų dėka buvo uždrausti viešnamiai, o prostitutės imtos laikyti nusikaltėlėmis. Stiprų smūgį prostitucijai sudavė ir garsioji "meilės" liga sifilis - savo kūnu prekiaujančios moterys buvo priverstos dažnai tikrintis sveikatą, dienos metu neturėjo teisės išeiti iš namų.
XIX amžiuje daug prostitučių atstovavo darbininkų klasei. Šiuo negarbingu amatu daugiausia susidomėdavo neraštingos, neturtingos, vienišos merginos. Jas skriaudė ir klientai, ir pareigūnai - surengdavo žiaurias gaudynes, atimdavo pinigus, sodindavo į kalėjimus ir t. t.
Pastaruoju metu nuolat laisvėjanti moralė, deja, nemažina prostitucijos, nes nuolat yra norinčių nusipirkti moterį vyrų, kaip ir dėl ekonominių ar socialinių priežasčių sutinkančių parsiduoti moterų.
Kaip skelbia statistika, prostitucija Lietuvoje plinta. Antai 1991-aisiais už vertimąsi šia nelegalia veikla administracinėmis nuobaudomis buvo nubaustos 58 moterys, po ketverių metų - jau 165, o pernai - per 700.
Be abejo, didėjantį prostitucijos mastą Lietuvoje didele dalimi lemia ekonominės ir socialinės sąlygos, nedarbas. Tačiau tai toli gražu ne vienintelės bėdos! Greta to akcentuojami probleminiai santykiai šeimose, bendravimo sunkumai, auklėjimo spragos, išsilavinimo stoka, noras lengvai užsidirbti pinigų ir panašiai. Tyrimais nustatyta, jog apie 15 procentų visų į prostituciją atėjusių moteriškosios giminės atstovių šia veikla susidomėjo ieškodamos lengvesnio gyvenimo, nuotykių, seksualinių malonumų.
Prostitucija - pavojinga profesija
Anoniminėse apklausose beveik 90 procentų prostitučių patvirtino iš savo klientų patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą. Ypač daug pavojų kyla sostinės Stoties rajone uždarbiaujančioms "plaštakėms". Moterys baiminasi patekti nepilnamečiams jaunuoliams į rankas, mat jiems, kaip jau ne kartą pasitvirtino, dažnai reikia ne sekso, o, jaunimo žargonu kalbant, "izdevalkių". Kitaip sakant, žinodami, kad tokiu amatu besiverčianti mergina greičiausiai neišdrįs niekam pasiskųsti, jauni chuliganai nusiveža aukas į atokesnę vietelę ir negailestingai išsityčioja.
Šių eilučių autorei viena Vilniaus prostitutė yra atvirai papasakojusi, kaip ją ir jos likimo draugę bene dešimt jaunuolių nusivedė į apleistame name įrengtą belangį kambarėlį ir surengė egzekuciją: smilkstančiomis nuorūkomis ant krūtų išdegino didžiulius ratilus, nuogas išmaudė sniege, nuskuto pusę galvos plaukų... Aišku, ir apiplėšė: atėmė auksinius auskariukus, rankinėje turėtus keliolika litų. Nė viena nuskriaustoji niekam nesiskundė, nes bijojo dar žiauresnio chuliganų keršto...
Kita jau antrus metus Vilniuje uždarbiaujanti jauna graži prostitutė žurnalistei prisipažino, jog sugavus policijai baudos mokėti nereikėjo, nes pareigūnai esą patys pasiūlė sandėrį: savaitę gyventi "konspiraciniame" bute, gauti nemokamą maitinimą, tačiau neatsakyti nė vienam vyrui, kuris ateis... Daugiausia, anot pašnekovės, lankėsi uniformuotieji, o per tas septynias dienas prisiėjo už dyką patenkinti per pusšimtį "ištroškusiųjų". Beveik visi klientai esą reikalavę oralinės sueities... Nieko stebėtina - psichologų tvirtinimu, prostitutės vyrams visų pirma tuo ir patrauklios, kad su jomis nereikia "ilgai žaisti", atlikinėti tam tikrus ritualus, įkalbinėti; kad jos nereikalauja pagarbos, švelnumo, meilių žodelių, atsakomybės už galimas pasekmes; kad pildo visus įgeidžius; kad niekada nepasakys "ne"...
