Albertas ONIŪNAS
Neseniai Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas žiniasklaidai pareiškė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Didelių įtarimų prokurorui sukėlė dar neseniai Tardymo skyriuje prie VPK pirmosios valdybos viršininke dirbusios Daivos Galdikaitės (33 m.) bei to paties skyriaus ypač svarbių bylų tardytojos Dalios Stonienės (29 m.) veiksmai plačiai nuskambėjusioje prekybos žmonėmis byloje. Manoma, kad neteisėtai savininkams buvo gražinti du konfiskuotini automobiliai "Mercedes-Benz". Tuo tarpu dabar Kauno Panemunės PK tardymo skyriaus viršininko pavaduotoja dirbanti D. Galdikaitė mano, kad byloje viskas atlikta teisėtai, o prokuroras S. Stulpinas, suvesdamas senas sąskaitas, ją begėdiškai šmeižia ir kaip pareigūnę, ir kaip žmogų...
Prekiautojai važinėjo "mersais"
Praėjusių metų balandžio 18-ąją uostamiestyje ONTT darbuotojai, pritaikę nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sulaikė du klaipėdiečius, įtariamus prekyba moterimis. Pusę metų įtariamuosius stebėję kriminalistai nustatė, kad jie parduoda merginas į Vokietijos viešnamius ir už kiekvieną jų gauna po 2 000 Vokietijos markių. Jie pažinojo kelių Vokietijos barų, kur yra sekso paslaugoms teikti skirti kambariai, savininkus ir jiems tiekė gyvąją prekę. Merginoms Lietuvoje buvo žadama, kad jos galės dirbti pasirinktinai bare, viešbutyje ar saunoje. Prasidėjus sulaikymo operacijai, į vieną Taikos prospekto namo kiemą atėjo devyniolikmetė su palydovu. Netrukus į tą kiemą juodu "mersu" įvažiavo Antanas Arnotas (50 m.), kuris merginos palydovui, ONTT bendradarbiui, sumokėjo 400 Vokietijos markių. Neilgai trukus į tą patį kiemą raudonu mersedesu įvažiavo A. Arnoto sūnėnas Andrius Arnotas (20 m.). Jo automobilyje sėdėjo kita užsienin išvežti skirta mergina. Abu Arnotai buvo sulaikyti, jiems buvo iškelta baudžiamoji byla. Vyresnysis Arnotas yra pripažintas antrosios grupės invalidu dėl širdies ligų. Ši aplinkybė turėjo didelės reikšmės vėlesniuose įvykiuose.
Tardytoja slėpė "galus"?
Po įtariamųjų sulaikymo byla buvo perduota tirti į Tardymo skyrių prie VPK. Kartu su byla - ir abu sulaikytųjų mersedesai. Praktiškai tai reiškia, kad automobiliai buvo pastatyti į stovėjimo aikštelę netoli įėjimo į VPK. Byla nukeliavo į Tardymo skyriaus pirmąją valdybą, kurios viršininkė Daiva Galdikaitė paskyrė tirti savo pavaldinę, ypač svarbių bylų tardytoją D. Stonienę. Dėl tolesnės tardymo eigos yra dvi skirtingos nuomonės. Prokuroras S. Stulpinas mano, kad abu mersedesai, kaip nusikaltimo įrankiai bei daiktiniais įrodymai buvo areštuoti. Tačiau jau po kelių dienų tardytoja D. Stonienė panaikino areštą vienam automobiliui ir jo raktelius atidavė vieno iš įtariamųjų sugyventinei. Savo veiksmus tardytoja motyvavo tuo, kad automobilis juridiškai priklauso tai moteriai. Jau kitą dieną 1993 metų laidos automobilis buvo parduotas už... 150 litų. Praėjus trims savaitėms, nuo VPK dingo ir antrasis "mersas". Tąsyk tardytoja pasitarė su savo viršininke D. Galdikaite ir nuėjo į ligoninę, kur buvo gydomas vyresnysis Arnotas. Ten ji paėmė iš įtariamojo raštelį, kad jis dėl mašinos jokių pretenzijų niekam neturi. Potekstė - tardytoja ir šį automobilį atidavė, galbūt ir ne už "ačiū", o raštelis - šiokia tokia priedanga. Prokuroro S. Stulpino giliu įsitikinimu, kai atiduodamas visas areštuotas turtas, o BK straipsnis numato turto konfiskaciją, visa atrodo labai keistai.
Beje, prokuroro S. Stulpino žodžius iš dalies patvirtino ir ONTT kriminalistai, nepanorę skelbti savo pavardžių. Jie sakė pastebėję, kad nuo VPK aikštelės dingo vienas mersedesas, ir pranešę apie tai tardytojai D. Stonienei bei savo viršininkams. Iš pradžių tardytoja susirūpinusi, tačiau neilgai trukus, dar tą pačią dieną, paprašiusi nebekelti triukšmo, nes viskas esą jau sutvarkyta. Tiesa, čia nesunku įžvelgti neatitikimų - prokuroras sako, kad pirmas "mersas" buvo oficialiai ir neteisėtai atiduotas, o antrasis dingo. Tačiau kriminalistai tvirtai įsitikinę, kad pirmasis automobilis dingo, o antrasis - atiduotas.
Prokuroro kantrybė trūko
Toliau, anot prokuroro, byla buvo ilgai "marinuojama" - net metus. Galop, šių metų vasarą, tardymas išvis sustabdytas. Tai kelia dar daugiau įvairių minčių. Į prokurorų nurodymus, kokius veiksmus byloje reikia atlikti, tardymas niekaip nereagavo. Todėl neliko nieko kito, kaip šį vidurvasarį kreiptis į Tardymo departamento prie PD direktorių Stasį Liutkevičių, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl tardytojų D. Galdikaitės ir D. Stonienės veiksmų. Belaukiant atsakymo iš Vilniaus paaiškėjo, kad D. Galdikaitė perkeliama dirbti į Kauną, Panemunės PK tardymo skyriaus viršininko pavaduotoja, o D. Stonienė - į Palangos PK tardymo skyrių. O netrukus iš Tardymo departamento Klaipėdos prokuratūron parkeliavo ir atsakymas - S. Liutkevičius pareiškė, kad pareigūnių bausti bet kokiu atveju nėra kaip, nes yra suėjęs senaties terminas. Štai tada prokuroro S. Stulpino kantrybė ir trūko - jis iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, perėmė prokuratūros žinion Arnotų baudžiamąją bylą ir pareiškė viltį, kad neilgai trukus abi bylos pasieks teismą.
Prokuroro principai - abejotini
Uostamiesčio prokuroro veiksmai atrodo principingi ir nediskutuotini. Tačiau vis dėlto kyla įvairių klausimėlių, į kuriuos prokuratūra kol kas, atrodo, nėra pasirengusi atsakyti. Pirmiausia, jei tardytoja D. Stonienė pasielgė neteisėtai, tai kuo dėta jos viršininkė? Nekontroliavo pavaldinės? Bet juk visų baudžiamųjų bylų tyrimą, jau nekalbant apie rezonansines, tėviškai kontroliuoja prokuratūra. Kodėl apie praganytus "mersus" prokuratūra prakalbo tada, kai nuo to praganymo praėjo daugiau nei metai? Sunkiai įtikėtinas atrodo ir žiniasklaidoje daug kartų pakartotas S. Stulpino teiginys, kad tardytoja D. Stonienė ignoravo prokuratūros reikalavimą atlikti byloje tam tikrus veiksmus. Galbūt tik tardytojai supras, kaip juokingai tai atrodo. Nevykdydamas prokuratūros nurodymų tikrai ilgai nepadirbsi. Taip pat keistai atrodo, kad vienos nuomonės prisilaikantys kriminalistai ir prokuroras maišo datas ir faktus - darosi visai neaišku, kuris mersedesas kada ir kam atiduotas, o kuris dingo. Galop - prokuroro mintys apie Tardymo departamento direktoriaus S. Liutkevičiaus keistą atsakymą. Būtina sutikti su S. Stulpinu, kad senaties terminas dėl nusikaltimo iš tiesų dar toli gražu nėra pasibaigęs. Bet juk prokuroras prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, po kurio paprastai skiriamos drausminės nuobaudos. O tokių nuobaudų skyrimo terminas iš tiesų jau senai praėjęs. Kas dėl bylos vilkinimo, tai prokuratūroje Arnotų byla guli jau trys mėnesiai. Jei tardytoja vilkino, tai prokurorai gal jau galėjo ir teisman ją nusiųsti?
Mersas dingo su pėdsakais
Kauno Panemunės PK tardymo skyriaus viršininko pavaduotoja D. Galdikaitė korespondentui išsyk pareiškė, kad prokuroras S. Stulpinas jau peržengė visas įmanomas ribas ir ji jaučiasi apšmeižta ir kaip pareigūnė, ir kaip žmogus. Tardytoja mano, kad yra pagarsėjusi tiesmukišku ir neparankiu daugeliui viršininkų charakteriu, todėl ir prokurorui S. Stulpinui nepatikusi iš pirmo žvilgsnio - nuo tada, kai prieš kelerius metus iš Šilutės atsikraustęs prokuroras ėmė vadovauti miesto prokuratūrai. Arnotų baudžiamoji byla nebuvo kuo nors ypatinga. Pačioje pradžioje atkreipė dėmesį aplinkybė, kad ONTT pareigūnai, perduodami bylą į tardymą, lydraštyje kaip priedų nenurodė mersedesų. Tačiau jie šiaip jau buvo minimi, tad į šią klaidelę ir dėmesio kreipti nebuvo verta. Juridiškai kriminalistai, perduodami automobilius su byla tardymui, turi pasirūpinti jų saugumu. Tačiau yra kaip yra - kiemas labai mažas, o už aikštelę mokėti policija pinigų stokoja. Todėl mersedesai ir atsirado prie VPK durų. Vis dėlto sunku tikėtis, kad kas nors drįs kėsintis į automobilį policijos panosėje. Praėjus dviem trims paroms po Arnotų sulaikymo paaiškėjo, kad vienas "mersas" dingo iš aikštelės. D. Stonienė iškart atėjo pas D. Galdikaitę ir apie tai pranešė. D. Galdikaitė su tarnybiniu pranešimu kreipėsi pas vyriausiąjį komisarą Benoną Ivanauską. Jis pažadėjo išsiaiškinti. D. Galdikaitė pripažįsta, kad to tarnybinio pranešimo niekur neužregistravo - tiesiog įteikė komisarui į rankas.
Dengė ONTT darbuotojus?
Jau iškart kilo įtarimų, kad automobilis nebuvo pavogtas, o tiesiog paimtas savininko be leidimo. Taip sutapo, kad vyresnysis Arnotas gulėjo ligoninėje dėl to kardomoji priemonė - suėmimas - prokuratūros iniciatyva jam buvo pakeista į namų areštą. D. Stonienė nukeliavo ligoninėn jam apie tai pranešti, sykiu pasiteiravo ir dėl mašinos. A. Arnotas pripažino, kad paėmė "mersą" ir itin skubiai jį pardavė bei parašė raštą, kad policijai dėl automobilio neturi jokių pretenzijų. Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta 150 litų suma - nieko keista, nes automobiliais prekiaujančiam A. Arnotui nuo didesnės sumos skaičiuojami ir didesni mokesčiai valstybei, tad nurodyta minimaliausia. Pasak D. Galdikaitės, D. Stonienė gal ir be reikalo raštą iš A. Arnoto ėmė - tiesiog didžiulio skandalo bijodama ir ONTT darbuotojus dengdama. Juk jei A. Arnotas būtų buvęs tiek įžūlus, kad pasiėmęs automobilį dėl jo dingimo dar pareiškimą parašytų, tai būtų atliekamas tyrimas ir pagal įstatymą pirmiausia nukentėtų ne tardytoja, o kriminalistai, pastatę automobilį ten, iš kur jį buvo galima nuvairuoti. D. Galdikaitės nuomone, tai, ką jie šneka dabar - niekšiškas būdas save pridengti. Ne jie sukėlė triukšmą dėl dingusio automobilio - pati tardytoja. Prokuroras S. Stulpinas meluoja, kad automobilis buvo areštuotas ir tardytoja tą areštą panaikino. Ne, ji tiesiog nespėjo areštuoti, nes "mersas" dingo po poros parų nuo bylos iškėlimo.
Širdies reikalų niuansai
Nebuvo areštuotas ir antrasis automobilis. Jau tardymo pradžioje buvo aišku, kad jaunesniojo Arnoto kaltės įrodymų trūksta ir jis byloje taps liudytoju. Todėl ir jo turtą areštuoti nebuvo jokios prasmės. Tuolab kad tai buvo ne jo paties, o sugyventinės turtas. Todėl praėjusių metų gegužę antrąjį "mersą" D. Stonienė visiškai teisėtai atidavė savininkei. D. Galdikaitė mano, kad ši byla anaiptol nebuvo vilkinama. Viskas yra padaryta, liko tik pateikti galutinius kaltinimus, leisti kaltinamajam susipažinti su byla ir parašyti kaltinamąją išvadą. Tačiau A. Arnotas - širdininkas. Baigiant bylą, po kiekvieno iškvietimo į policiją jis atsidurdavo miesto ligoninės Reanimacijos skyriuje. Tardytojai kreipėsi į prokuratūrą - ką daryti, gal jį suimti ir tegul Lukiškių kalėjimo ligoninėje gydosi savo ligas. Juolab kad pažįstami gydytojai neoficialiai pakonsultavo, kad invalidumo grupę turintis širdininkas gali tiesiog padaryti šimtą atsispaudimų ir po to kviestis greitąją - garantuotai ir be jokių kyšių pateks reanimacijon. Tačiau prokurorai paaiškino, kad joks teisėjas nesiryš skirti suėmimo A. Arnotui dėl jo sveikatos būklės. Beliko parengtinį tardymą byloje stabdyti, kol su kaltinamuoju bus galima atlikti būtinus veiksmus. Dabar bylos tyrimą perėmusi prokuratūra patiria tas pačias problemas: A. Arnotas ligoninėje ir kone nuolat mirties patale - nėra kaip užbaigti bylos.
Prokuroro šou turi baigtis
Vienas iš pagrindinių klausimų, užduotų D. Galdikaitei, buvo jos ir jos kolegės staigus persikėlimas į kitus miestus, ką prokuratūra traktuoja kaip netiesioginį kaltės įrodymą ar prielaidą. Pasirodo, kad tai jau atskira istorija. Čia reikėtų prisiminti tą momentą, kai D. Galdikaitė niekur neužregistravusi atnešė policijos šefui tarnybinį pranešimą apie netikėtą "merso" dingimą. Dabar S. Stulpinui D. Galdikaitė šį epizodą ir nupasakojo. Tačiau prokuroras pareiškė, jog miesto policijos šefas paneigė gavęs tokį pranešimą ir išreiškė susirūpinimą, kad "tokiam garbingam žmogui metamas šešėlis". Nesunku numanyti, kad apie pokalbį B. Ivanauskas sužinojo gana greitai. Po to D. Galdikaitės etatas buvo panaikintas. Tardymo departamento vadovai buvo priversti pasiūlyti D. Galdikaitei kitą darbą. Pasiūlė Kaune - ji sutiko. Alternatyva būtų likti eiline tardytoja Klaipėdoje, tačiau prokuroro S. Stulpino rankos Kauno nesiekia.
Tokiu būdu įrodymų dėl pranešimo komisarui nėra, D. Stonienės abejotini veiksmai dėl rašto paėmimo akivaizdūs, todėl ir abiejų tardytojų padėtis nekokia, nors galbūt tai turėtų būti vertinama papeikimais, o ne baudžiamąja byla. Tačiau Daiva Galdikaitė šypsosi ir užtikrina, kad kovos teismuose iki galo, o prokuroro S. Stulpino šou, turi baigtis.
