Generalinė prokuratūra neįžvelgė prokuroro Justo Lauciaus prasižengimo apeinant įstatymą ir persikeliant žemės sklypą. Tyrėjai baksnoja į sprendimą priėmusius valdininkus, bet jų veiksmų tirti neskuba. Šiomis dienomis darbą baigė generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko pavedimu sudaryta patikrinimo komisija, turėjusi išsiaiškinti, ar teisėtai Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius iš Vilniaus į Klaipėdą persikėlė jam, kaip Vyčio kryžiaus ordininkui, neatlygintinai suteiktą žemės sklypą.
Patikrinimo išvadoje skelbiama, kad prokuroras J.Laucius, "įgyvendindamas jam Žemės reformos įstatymu suteiktą teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn vieną žemės sklypą individualiai statybai bei kreipdamasis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl galimybės gauti sklypą Klaipėdos mieste, teisės aktų nepažeidė ir nepadarė tarnybinio pažeidimo".
Kalti valdininkai? Generalinė prokuratūra, pateikusi LŽ tyrimo išvadas, atsisakė supažindinti su surinkta medžiaga. Vis dėlto, LŽ gautais duomenimis, joje fiksuotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai skirtas J.Lauciaus užklausimas, ar jis galėtų persikelti sklypą. Būtent tuo motyvu grindžiama prokurorui palanki kolegų išvada. Pasak Generalinės prokuratūros Ryšių su visuomene skyriaus vadovės Aurelijos Juodytės, sprendimą dėl sklypo suteikimo priėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tad jo negalima vertinti kaip prokuroro prasižengimo. Sumanus sprendimas Prokuroro J.Lauciaus veiksmų patikrinimas buvo pradėtas po to, kai prašydamas ištirti LŽ paskelbtus faktus į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo narys Rimantas Dagys. Kaip rašė LŽ, prokuroras J.Laucius, labiausiai išgarsėjęs Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno bylos tyrimu ir paskelbtu sprendimu, kad pareigūno mirtis - nelaimingas atsitikimas, dar 2003 metais įsipainiojo į sklypų istoriją, galėjusią susieti jį su šios bylos herojais. 2002-ųjų pradžioje apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, J.Laucius įgijo ir privilegiją į žemės sklypą. Vilniuje, kur dirbo J.Laucius, sklypų ordininkams dalybos vis strigo, kai kurie apdovanotieji taip ir liko be žemės. Pagal įstatymus ordininkas sklypą galėjo gauti tik jo gyvenamojoje vietovėje. Vis dėlto J.Laucius kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir netrukus sulaukė palankaus sprendimo. Sklypas uostamiestyje J.Lauciui suteiktas tuometinės Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės nurodymu. Pareigūnė, garsėjusi ryšiais su tuometine Klaipėdos "grietinėle", tuo metu buvo atsidūrusi J.Lauciaus tėvo - Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo Igno Lauciaus akiratyje. Jis vadovavo tyrimui dėl tuo metu virusio žemės grąžinimo pajūryje skandalo, grėsusio V.Lukošienei rimtais nemalonumais. Apskrities viršininkės kaltė nebuvo įrodyta, o J.Laucius netrukus džiaugėsi sklypu. Skirtingi objektai Tyrimo dėl J.Lauciaus veiksmų komisijai vadovavusi Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Ilona Čirgelienė tvirtina: "Buvo atliekamas ne kažkoks patikrinimas dėl kitų institucijų ar dar kieno nors priimtų sprendimų, o konkrečiai dėl prokuroro veiksmų - ar jis savo veiksmais pažeidė kažkuriuos teisės aktus ir panašiai. Prokuroras jų nepažeidė." Pasiteiravus, ar atsakomybė dėl šio sprendimo gali kristi Klaipėdos viršininko administracijai, prokurorė tokios galimybės neatmetė. "Be abejo, gali būti. Jeigu bus nustatyta, kad buvo padarytas prasižengimas, atsakomybė tikrai bus", - aiškino I.Čirgelienė. Ar toks tyrimas bus pradėtas, neaišku. Sprendimas esąs Generalinės prokuratūros vadovų kompetencija. Parlamentaras R.Dagys tokį tyrėjų priimtą sprendimą vadina "keistu". "Būtent prokuratūra turėtų ypač ginti viešąjį interesą, įspėti valdininkus, kurie galėtų priimti kitokį sprendimą, o ne remtis apskrities viršininko nurodymais. Tokio sprendimo nepavadinčiau principingu", - stebėjosi parlamentaras
